Popiežius keliauja į Turkiją, kur katalikai sudaro tik 0,04 % gyventojų
Vizito Turkijoje programą sudarys trys dalys: oficialus valstybinis vizitas Turkijos Respublikoje; ekumeninis vizitas, kurį sudarys apsilankymas Izniko mieste ir dalyvavimas Nikėjos susirinkimo 1700 metų sukakties minėjime, susitikimai su patriarchu Baltramiejumi ir dalyvavimas Konstantinopolio patriarchato dangiškojo globėjo apaštalo šv. Andriejaus šventėje, taip pat vizitas Armėnų Bažnyčios katedroje; trečiasis popiežiaus vizito Turkijoje programos dėmuo – susitikimai su katalikais. Šią vizito dalį sudarys Mišios Stambule, susitikimai su vyskupais ir dvasininkais, vienuoliais bei pasauliečiais sielovados darbuotojais, vizitas seserų vienuolių išlaikomuose pagyvenusių žmonių slaugos namuose.
Iš dabartinių beveik 86 milijonų Turkijos gyventojų katalikai tėra vos 33 tūkstančiai ir jie sudaro tik 0,04 % šalies populiacijos. Šią katalikų mažumą sudaro penkios skirtingų apeigų – lotynų, chaldėjų, sirų, armėnų ir graikų – bendruomenės. Didžiausią katalikų mažumos dalį sudaro lotynų apeigų katalikai, turintys tris teritorinius vienetus – Izmiro arkivyskupiją ir Stambulo bei Anatolijos apaštališkuosius vikariatus. Kitų apeigų katalikai turi po vieną vyskupiją arba egzarchatą. Visų katalikų vyskupų, vadovaujančių šiems teritoriniams vienetams, ir emeritų yra 10. Kunigų (diecezinių ir vienuolių) yra 76. Jiems talkina 2 nuolatiniai diakonai, 37 seserys vienuolės ir 5 broliai vienuoliai bei apie 60 pasauliečių katechetų ir sielovados darbuotojų. Kunigystei rengiasi 10 seminaristų.
Nors Turkijos Konstitucija pripažįsta religijos laisvę, Katalikų Bažnyčia neturi oficialaus juridinio statuso. Vis dėlto, katalikai tarnauja 24 mokyklose, kurias lanko apie 6,5 tūkst. mokinių, taip pat 15 sveikatos apsaugos, slaugos ir šalpos institucijų.
