Popiežiaus vizitas–proga gaivinti Vatikano II Susirinkimo dvasią
Vyskupas Paolo Bizzeti, nuo 2015 iki 2024 m. buvęs Anatolijos lotynų apaštališkasis vikaras, gerai pažįstantis šį regioną, interviu „Vatican News“ pasidalijo savo mintimis apie artėjančią popiežiaus Leono XIV apaštališkąją kelionę į Turkiją. Popiežius apsilankys Ankaroje, Stambule ir Iznike, kur bus minimos 1700-osios Nikėjos susirinkimo metinės.
Paklaustas, kokią reikšmę turi šis vizitas tikintiesiems Turkijoje, vyskupas Paolo Bizzeti sako, kad popiežiaus kelionių tikslas – asmeniškai aplankyti tikinčiuosius ir perteikti Gerojo Ganytojo artumą. Turkija yra nepaprastai svarbi šalis ne tik dėl savo praeities – krikščionybės lopšio, bet ir dėl šiandienos krikščionių gyvybingumo. Turkija yra tarsi laboratorija, kurioje lotynų apeigų Katalikų Bažnyčia turi būti aktyvi ir nuolanki.
Popiežiaus vizitas taip pat yra puiki proga ekumeniniam dialogui – Nikėjos susirinkimo minėjimo metinės padės atgaivinti dvasią, kuri įkvėpė Vatikano II susirinkimo tėvus išreikšti tikėjimą naujais terminais ir kategorijomis bei ieškoti to, kas vienija, kaip ragino popiežius šventasis Jonas XXIII. Tai užduotis, kurią turime visada pradėti iš naujo.
Vyskupas Paolo Bizzeti pastebi, kad Turkijoje vyrauja religinė mozaika: čia egzistuoja politinis islamas, tradicinis religinis islamas, mistinė sufizmo srovė, kiti judėjimai ir reikšmingos krikščionių mažumos. Tačiau katalikų pastoracinė veikla yra labai ribota dėl įstatymų ir papročių, kurie apsunkina koplyčių, jaunimo centrų ar kultūros vietų statybą. Visa veikla vyksta keliose parapijose, įkurtose prieš šimtą metų.
Vyskupas Paolo Bizzeti, buvęs Caritas prezidentas, kaip ypatingai sudėtingą, bet vertingą patirtį prisimena tarpreliginį bendradarbiavimą ekstremalių situacijų metu teikiant pagalbą po 2023 m. vasario 6 d. Sirijos ir Turkijos pasienio teritoriją sukrėtusio žemės drebėjimo, kuris pareikalavo daugiau nei 50 000 aukų, o šimtai tūkstančių žmonių liko be pastogės. Caritas organizacijai tai buvo didelis išmėginimas. „Mus pripažino, ko anksčiau niekada nebuvo, kaip organizaciją, kuri be išimčių ir nesavanaudiškai padeda žmonėms. Kaip katalikai, mes didžiuojamės, kad galėjome prisidėti, gerai panaudodami pagalbą, kuri dosniai atėjo iš visų pasaulio kampelių“, – sako vyskupas prisimindamas, kad per kelis mėnesius po žemės drebėjimo įvairių religijų tikintieji dirbo petys į petį, griaudami senas skiriamąsias sienas ir rodydami, kad giliausia tarpreliginio dialogo forma, kaip sakydavo popiežius Pranciškus, yra gyvenimo dialogas, ypač tarnaujant vargšams.
(DŽ/Vatican News)
