Paieška

Popiežius Pijaus XI Popiežius Pijaus XI  

Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (gruodžio 7 d.)

Pirmąjį advento sekmadienį Kauno arkivyskupija pradėjo švęsti savo šimtmečio jubiliejų. 1926-ųjų balandžio 4-ąją popiežiaus Pijaus XI bule Lituanorum gente įtvirtintą nepriklausomą Lietuvos bažnytinę provinciją Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas lygina su 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės nutarimu, paskelbusiu apie tautos susiformavimą su apibrėžtomis sienomis ir identitetu. Šiai progai skirtą Aurelijos Plokštytės parengtą publikaciją skelbia dienraštis Bernardinai.lt.

„Kauno arkivyskupija turi labai stiprią ir gražią istoriją, kuri moko tikėjimo, ištvermės, įkvėpimo ir nepasidavimo. Beveik pusė mūsų istorijos buvo išbandymų laikas, bet mes nesutrikome – parapijos nebuvo sunaikintos, nes visada buvo besimeldžiančių žmonių. Kauno arkivyskupija atlaikė išbandymus. Tačiau laisvės laikais kyla kitų iššūkių. Svarbu, kad gyvenant nepriklausomybėje neišsipildytų sovietinės sistemos scenarijus, kaip išnaikinti parapijas ir ištrinti Bažnyčios vaidmenį bei misiją. Šiandien mūsų uždavinys yra suvokti, kad esame šeimos dalis ir kelionei į Dangų ruošiamės ne po vieną, bet drauge kaip bendruomenė. Mūsų misija – padėti savo aplinkos broliams ir seserims atrasti meilę. Išmokime mylėti ir atrasti meilę, kuri ir yra Dievas, sukūręs šį pasaulį“, – remdamasis istorine Kauno arkivyskupijos patirtimi ragina arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Straipsnyje taip pat pranešama, kad pagrindinė Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo šventė vyks 2026 m. birželio 27 dieną Kauno arkikatedroje.

Neseniai skaitytojus pasiekęs naujausias žurnalo „Kelionė“ numeris kviečia apmąstyti vaikiškumą ir brandą, krizes ir jų įveikimą, silpnumą ir stiprybę, kančią ir palaimą. Apie pašaukimą rūpintis silpniausiais, mirties prisijaukinimą ir pamokas gaunamas iš ligonių kaip  Dievo apsireiškimo patirtis pasakoja Dievo apvaizdos seserų vienuolijos sesuo Dominyka Violeta Slepikaitė DP, daug metų atliekanti dvasinės asistentės tarnystę Utenos socialiniuose globos namuose. Šią tarnyste, pasitelkusi popiežiaus Pranciškaus žodžius, ji apibūdina kaip veido kultūros dovanojimą vargšams, silpniausiems, paribių žmonėms.

„Mano tarnystė vadinama dvasine slauga, sielos slauga. Tai glaudžiai susiję su atjauta ir vilties liudijimu apie amžinybę. Svarbu padėti žmogui atsisveikinti, susitaikyti su artimaisiais, juos palaiminti ir paleisti šį pasaulį. Tai svarbiausia. Nėra taip, kad žinočiau, kaip tą padaryti. Pats ligonis man yra mokytojas. Aš nešu jam Kristų, bet ir per jį Kristus man dovanoja save ir mane moko. Viena iš pamokų – atvira širdis. Jei tave kviečia labai atviros širdies ligonis, tai ir tu turi ateiti atviros širdies. Tuomet galėsi atpažinti, ko tam žmogui reikia. Popiežius Leonas XIV savo dokumente „Dilexi te“ sako, kad teikiant pagalbą kitiems reikia išsivaduoti iš labdaros mąstymo, įsitikinimo, kad tu esi aukščiau jų. Iš tiesų teikdamas pagalbą atsiduri apreiškimo vietoje. Ir jei ateisi čia nusižeminęs ir atviras, tapsi Dievo įrankiu, matysi, kaip Jis per tave veikia, ir patirsi – čia, ligonio palatoje, ir yra apreiškimo vieta, kur susitinkama su Kristumi“, – liudija sesuo Dominyka Violeta Slepikaitė DP paskutiniajame šių metų žurnalo „Kelionė“ numeryje.

Gruodžio 4 d. Trinapolio rekolekcijų namuose įvyko tradicinis katalikiškos žiniasklaidos atstovų susitikimas, kurį kasmet rengia Bažnyčios kronikos fondas. Pristatydamas fondo veiklą jo valdybos pirmininkas Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius aptarė ir tai, kuo Lietuvos Bažnyčios Kronikos perteikiamos vertybės yra aktualios šiandien. Kun. Mykolas Sotničenka susirinkusiesiems pristatė popiežiaus Pranciškaus įžvalgas apie žurnalistiką, kuri turi būti orientuota į tiesos, grožio ir gėrio sklaidą, siekiant aukščiausio etikos lygio profesinėje veikloje. Įvardijęs šiandien žiniasklaidai kylančius iššūkius: žurnalisto vaidmens mažėjimą, dezinformacijos augimą, neobjektyvų ar perteklinio emocingumo kupiną informacijos pateikimą, kun. Mykolas Sotničenka pristatė devynias žurnalistams svarbias dorybes: meilę tiesai ir grožiui, artumą ir susitikimo kultūrą, atsakomybę, rūpestį žodžiais, vilties teikimą, liudijimą, įžvalgumą, ėjimą į periferijas ir nuolankumą. Apie renginį praneša Bažnyčios kronikos fondas ir Telšių vyskupijos kurija.

Giedrius Tamaševičius
2025 gruodžio 07, 11:58