Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (sausio 18 d.)
Atsakydamas į klausimą, kaip atsiverti pokalbiui, kai kuri nors pusė mano, kad to neįmanoma padaryti, kun. J. Sasnauskas pripažino, kad situacijų, kuriose neįmanoma susikalbėti, bus visuomet. Tačiau esama temų, kuriose negali būti dviejų atsakymų, ypač kai kalbama apie pamatinius dalykus.
„Man pačiam, susidūrus su jūsų apibūdinama situacija, visuomet padėdavo prašymas Dievui – kad jis leistų man pamatyti ką nors gero, gražaus, teisingo tame, kurį palaikiau priešu, tamsiu žmogumi. Tuomet išankstinis smerkimas ar nurašymas iškart pasikeisdavo. Kartais galima politinius įsitikimus palikti nuošalyje ir rasti tai, kas vienija“, – kvietė Julius Sasnauskas, primindamas, kad per visus Nepriklausomybės metus tikrai buvo sudėtingesnių dalykų, o žmones sutelkdavo Lietuvos interesas, laisvės idėja.
„Sausio 13-osios rytą atrodė, kad viltis apie nepriklausomą Lietuvą yra palaidota, bet pamažu darbus tęsėme. Ir iškilo žmonės, su kuriais galima siekti šių tikslų. Nesutarimai neturėtų užgožti svarbiausio dalyko – neįmanomomis sąlygomis atkūrėme nepriklausomą valstybę. Mums labai pasisekė. Kai tik susiduriu su jaunais žmonėmis suprantu, kad jiems gera buvo gimti laisvoje valstybėje ir kaip jie smarkiai skiriasi nuo mūsų. Net ir jų pyktis kitoks – jiems nereikia nei daužyti, nei griauti. Jie turi gerokai daugiau švelnumo ir empatijos“, – pokalbyje su dienraščio 15min.lt kultūros redaktore Kristina Tamelyte teigė kun. J. Sasnauskas OFM, primindamas, kad laisvo gyvenimo požymis – „nereikia nieko bijoti“.
Sausio 13-ąją Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukotų mišių pamoksle Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas kvietė melstis už taiką, laisvę, už mūsų tautą ir pasaulį:
„Šiandienos pasaulis vėl pilnas nerimo, karo, neteisybės, melagingų galių. Lengva pasiduoti pagundai manyti, kad tik jėga gali atsakyti į jėgą. Tačiau Dievo žodis kviečia mus rinktis kitą kelią. Kviečia saugoti širdį, nepasiduoti neapykantai, neužsisklęsti baimėje. Kviečia rinktis maldą – ne kaip pabėgimą nuo atsakomybės, bet kaip vidinę laikyseną, leidžiančią išlikti žmogumi net sunkiausiomis aplinkybėmis. Maldos galia ne visada iš karto pakeičia aplinkybes. Tačiau ji keičia mus pačius. Ji išlaisvina širdį iš nevilties, leidžia išvysti viltį net ten, kur, regis, jos nėra“, – Laisvės gynėjų dienos pamoksle priminė Vilniaus arkivyskupas G. Grušas, kviesdamas pasitikėti Dievu, „nes Dievo gailestingumas stipresnis už bet kokią tamsą“.
Krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondas „Donum“ dalijasi žinia apie neseniai išleistą ketvirtąją serijos „Pergalės ženklas“ knygą. Tai sesers Reginos Editos Teresiutės autobiografiją „Laimė yra mylėti“.
Pranešime rašoma, kad „būdama dar labai jauna R. Teresiutė įsitraukė į organizacijos „Eucharistijos bičiuliai“ veiklą. Organizuodavo jaunimo žygius į atlaidus ar piligrimystės vietas, nors tai ir buvo labai griežtai draudžiama. Aktyviai dalyvavo vadinamuosiuose „Kryžių karuose“, kuomet jaunimas slapta statydavo kryžius pakelėse ar istorinėse vietose, saugumiečiai juos griovė, o jaunimas vėl juos statė. Sesuo Regina kartu su kunigais Juozu Zdebskiu, Alfonsu Svarinsku ir kitomis Eucharistinio Jėzaus vienuolijos seserimis lankydavo politinius kalinius ir sovietinėje armijoje tarnaujančius jaunuolius, rašydavo jiems palaikymo laiškus, siųsdavo siuntinius. R. Teresiutė ne kartą buvo sulaikyta, tardyta, patyrė kratas ir grasinimus, negalėjo studijuoti. Nepaisant visko, ji ištikimai ir drąsiai laikėsi savo vertybių ir vadovavosi šūkiu: „Jeigu nemiršti dėl idėjos, tai miršta idėja!“.
Šioje knygų serijoje, pristatančioje neginkluoto pasipriešinimo herojus, drąsiai kovojusius prieš sovietų okupaciją ir siekusius atkurti Lietuvos laisvę, jau yra pasirodžiusios sesers Nijolės Sadūnaitės, Petro Plumpos ir sesers Gerardos Šuliauskaitės knygos.
Parengė Giedrius Tamaševičius
