Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (vasario 1 d.)
Sausio 25 d. Vilniaus arkikatedroje įvykusiose iškilmingose šv. Mišiose buvo paminėtas 1863–1864 metų sukilimo dalyvių atminimas. Jose dalyvavo Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentai. Homilijoje, kurios tekstas skelbiamas svetainėje vilnensis.lt, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas priminė ir kitus šios dienos akcentus – Bažnyčioje minimą Dievo Žodžio sekmadienį, maldą už krikščionių vienybę ir Vilniaus gimtadienį, siejamą su didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškais. Arkivyskupas apibendrino, kad visus šiuos įvykius jungia viena gija – Dievo žodis, kuris per amžius formuoja žmogaus sąžinę, tautų likimus ir Bažnyčios kelią.
„1863–1864 metų sukilimas gimė ne tik iš politinio nepasitenkinimo, bet ir iš gilesnio laisvės bei orumo troškimo. Sukilimo šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę“ liudija, kad laisvė niekada nebuvo suvokiama kaip uždaras gėris, skirtas tik saviems. Tai buvo kvietimas į solidarumą tarp tautų, kultūrų ir žmonių. Šiandien ši istorija skamba itin aktualiai. Ukraina gina ne tik savo teritoriją, bet ir teisę tautoms gyventi laisvėje. Ši kova primena, kad istorija nesibaigė ir kad laisvė visada reikalauja atsakomybės. Būtent čia Dievo žodis tampa esminiu kriterijumi: jis padeda atpažinti teisėtą gynybą, kuri kyla iš pareigos saugoti gyvybę, orumą ir teisingumą, ir aiškiai atskirti ją nuo smurto ideologijos, kuri siekia pateisinti agresiją, kerštą ar dominavimą, net ir prisidengiant kilniomis ar religinėmis formuluotėmis“, – sausio 25 d. Vilniaus arkikatedroje aukotų Mišių homilijoje pabrėžė arkivyskupas Gintaras Grušas.
Tos pačios dienos vakarą Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje įvyko ekumeninės pamaldos „Šviesa iš šviesos dėl šviesos“, užbaigusios šių metų Maldų už krikščionių vienybę savaitę. Rengiant pamaldas buvo sekama Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios liturgija, naudojami kasdienių „Saulėtekio pamaldų“ tekstai. Pamaldoms vadovavo Lietuvos vyskupų konferencijos Ekumeninių reikalų tarybos pirmininkas vysk. Darius Trijonis, jose dalyvavo, Konstantinopolio patriarchato ortodoksų, Rytų apeigų katalikų, Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios, Lietuvos Evangelikų Liuteronų, Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios, Laisvųjų krikščionių Bažnyčios ir Naujųjų Apaštalų Bažnyčios vyskupai ir dvasininkai.
Pamaldų homilijoje reformatų kunigas Holgeris Lahayne priminė, kad krikščionių tapatybė yra gilesnė ir tvirtesnė negu tautiniai, pilietiniai ir kultūriniai ryšiai, nes vienybė su Kristumi yra amžina. Jis kvietė vadovautis apaštalo Pauliaus raginimu kantriai ir su meile būti pakantiems. „Turime pakęsti ne tik savo bendruomenės ar parapijos, bet ir kitų Bažnyčių brolių ir seserų silpnumus, klaidas ir keistenybes. Tai tikrai nelengva ir reikalauja nemažai kantrybės. Tam reikia nemažai nuolankumo ir meilumo arba romumo“, – pabrėžė Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vykusių ekumeninių pamaldų pamokslininkas.
Maldų už krikščionių vienybę savaitės renginius dienraštyje Bernardinai.lt apžvelgia Rita Bagdonaitė.
Dienraštis Bernardinai.lt kviečia skaitytojus geriau pažinti jaunimo sielovados veiklą Kaune. Aurelijos Plokštytės straipsnyje pasakojama, kaip jaunuoliai, įsitraukiantys į akademinę sielovadą ar besiruošiantys Sutvirtinimo sakramentui, atranda bendruomenę ir tikėjimą. Vieną iš esminių šios veiklos dalykų atskleidžia straipsnyje kalbinama Kauno arkivyskupijos akademinės sielovados koordinatorė Jacinta Zakarauskaitė:
„Vaikai nori pakeisti pasaulį, o studentai supranta, kad, jeigu ne jie, niekas kitas pasaulio nepakeis. Būdamas šio amžiaus dar nedirbi, esi energingas ir turi daug laiko. Studentai ieško vertybinio pamato savo gyvenimui kurti. Nori atsikratyti vaikiškų įsitikinimų ir tėvų perduoto požiūrio į religiją. Jaunuoliai tarsi kovoja su buvusia savo versija ir bando atrasti būsimą save. Dažnai matau kovą su individualizmo kultūra, kuri byloja – siek tikslų lipdamas per galvas, ir nesvarbu, kas nukentės. Tačiau tai yra svarbu, ir bendruomenė padeda suprasti, kad reikia atsižvelgti į kitą, o ne galvoti vien apie save“, – primenama Bernardinai.lt straipsnyje apie jaunimo sielovadą.
Parengė Giedrius Tamaševičius
