Prieš 40 metų Jonas Paulius II aplankė Romos sinagogą
Prie sinagogos Joną Paulių II pasitiko ir apkabino tuometinis Romos vyriausiasis rabinas Elio Toaffas. Žengiant į vidų skambėjo giedama 150 psalmė: „Aleliuja! Šlovinkite Viešpatį jo šventovėje; šlovinkite jį dangaus skliaute, kur spindi jo galybė!“
Šio nepaprasto įvykio keturiasdešimtmečiui Lenkijos vyskupai skyrė ganytojiškąjį laišką, kuris buvo pasirašytas dar per gavėnią, kovo 12 d., per vyskupų konferencijos posėdį, ir skaitomas bažnyčiose sekmadienį, kovo 22 d.
Minėdami Jono Pauliaus II vizito Romos sinagogoje 40-ąsias metines Lenkijos vyskupai pabrėžia, kad tas nepaprastas įvykis nebūtų buvęs įmanomas be kito, dar ankstesnio įvykio – Vatikano II susirinkimo ir 1965 m. spalio 28 d. paskelbtos deklaracijos Nostra aetate, skirtos Bažnyčios santykiams su nekrikščioniškomis religijomis. Šis dokumentas Katalikų Bažnyčiai buvo lūžio taškas jos santykiuose su žydais ir judaizmu. „Bažnyčia, gilindamasi į savo pačios slėpinį, atranda ryšį su judaizmu, – kalbėjo Jonas Paulius II Romos sinagogoje. – Žydų religija nėra mūsų religijai išorinė, bet tam tikra prasme vidinė. Mus sieja su ja toks santykis, kokio neturime su jokia kita religija. Jūs esate mūsų mylimi broliai, ir tam tikra prasme – mūsų vyresnieji broliai.“ Šiuose popiežiaus žodžiuose girdime šv. Pauliaus Laiško romiečiams aidą. Pagonys, tarsi „laukinio alyvmedžio“ šakos, buvo įskiepyti į „kilmingą alyvmedį“, kuriuo yra žydai, gyvenantys sandoroje su Dievu. Bažnyčią maitina to kilmingo alyvmedžio šaknys.
Antrasis svarbus klausimas, kurį Jonas Paulius II iškėlė savo kalboje Romos sinagogoje, buvo dvišaliams santykiams kenkęs žydų kaltinimas kolektyvine atsakomybe už Kristaus mirtį. Popiežius priminė susirinkimo deklaracijos žodžius, skelbiančius, kad kaltės dėl to „negalima primesti nei visiems be skirtumo anuomet gyvenusiems, nei šiandieniniams žydams“, ir pabrėžė, kad būtina pasmerkti visus diskriminacijos ir persekiojimo aktus, kurie per amžius kilo iš to neteisingo kaltinimo. Daugiau nei pusantro tūkstančio metų tokios nuostatos, įsitvirtinusios Bažnyčios mokyme ir klaidingose Šventojo Rašto interpretacijose, formavo krikščionių požiūrį, prisidėdamos prie neapykantos, persekiojimų ir antisemitizmo. „Šiandien Bažnyčia aiškiai skelbia, – sakė Jonas Paulius II, – kad žydai tebėra mylimi Dievo, kuris juos pašaukė neatšaukiamu pašaukimu, vaikai. Dievas, būdamas ištikimas savo pažadams, neatšaukė Pirmosios Sandoros, todėl Izraelis išlieka išrinktoji tauta.“
Lenkijos vyskupų laiške rašoma, kad žydus ir krikščionis jungia ne tik pagarba Dievo žodžiui ir malda, bet ir mesijinė ateities viltis. Vyskupai cituoja 1985 m., dar prieš Jono Pauliaus II vizitą Romos sinagogoje, paskelbtą Šventojo Sosto religinio dialogo su judaizmu komisijos dokumentą, kuriame sakoma, kad „kai Dievo tauta – Senosios ir Naujosios Sandoros Dievo tauta – apmąsto ateitį, ji, nors ir iš skirtingų perspektyvų, siekia panašių tikslų: Mesijo atėjimo arba sugrįžimo“. Plėtodamas šią mintį, popiežius per savo vizitą sinagogoje sakė, kad „Naujoji Sandora atranda savo šaknis Senojoje, o Senoji gali rasti savo išsipildymą Naujojoje – tačiau tai priklauso Šventosios Dvasios veikimo sferai, o mes, žmonės, turėtume stengtis tam netrukdyti“.
Jonas Paulius II ne kartą per savo pontifikatą kartojo Vatikano II susirinkimo raginimą, kad krikščionys geriau susipažintų su žydų tautos tikėjimu ir religiniu gyvenimu, nes tai gali padėti geriau suprasti pačios Bažnyčios gyvenimą. Tačiau kartu jis puikiai suvokė, kad ir toliau išlieka slėpinys, kurio žmogus negali iki galo perprasti: „Nėra jokių abejonių, kad žydai dalyvauja Dievo išganyme, tačiau kaip tai įmanoma be aiškaus Kristaus išpažinimo – yra ir liks neperprantama Dievo paslaptis.“ Viena yra tikra: „Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami“ (Rom 11, 29).
Jono Pauliaus II apsilankymo Romos didžiojoje sinagogoje 40 metų sukakties proga paskelbtą laišką Lenkijos vyskupai baigia malda, kad ryšių su Senosios Sandoros tauta geresnio pažinimo kelyje Bažnyčią lydėtų Švč. M. Marijos – Kilniosios Izraelio dukters – užtarimas. (jm / Vatican News)
