„Pažinti gailestingumą ir patirti susitikimo džiaugsmą“
Gailestingumo kongresas, tai – pirmą kartą Lietuvoje vyksiantis pasaulinio masto religinis renginys, kuris suburs piligrimus iš viso pasaulio.
Vilniui gailestingumo žinios istorijoje – ypatinga vieta
Vilnius Gailestingumo istorijoje užima ypatingą vietą – būtent čia 1933 m. įvyko lemtingas šv. Faustinos ir pal. kun. Mykolo Sopočkos susitikimas. Kunigas paragino s. Faustiną užrašyti savo regėjimus, taip Vilniuje gimė garsusis jos dienoraštis. Vėliau kun. M. Sopočka randa dailininką, kuris pagal s. Faustinos nurodymus nutapo Gailestingojo Jėzaus paveikslą.
„Kunigas toliau skleidė gailestingumo žinią, sakė pamokslus, rašė straipsnius, spausdino paveikslėlius. Gailestingumo žinia tomis formomis ir išsiskleidžia būtent per tą prieš daugiau nei 90 metų Vilniuje įvykusį susitikimą“, – pasakoja L. Šapauskienė.
2000-aisiais popiežius Jonas Paulius II paskelbė s. Faustiną šventąja, įtvirtino Gailestingumo sekmadienį bei skatino pasaulį atsigręžti į Dievo gailestingumą. Be to, jis išskyrė šventosios gyvenime reikšmingus miestus – Plocką, Krokuvą ir Vilnių ir pabrėžė šių miestų atsakomybę skleisti Dievo gailestingumo žinią pasauliui. Tuo metu pradėta labiau nagrinėti Faustinos užrašus ir jų skelbiamą Jėzaus žinią, ja plačiau domėtis.
Pasak L. Šapauskienės, gailestingumo žinia Vilniuje plito nuosekliai ir palaipsniui. Pavyzdžiui, 2004 m. buvo atidaryta Gailestingumo šventovė Vilniuje, o 2005 m. į jos centrinį altorių įkeltas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, netrukus po to buvo rekonstruotas šv. Faustinos namelis (Grybo g., Vilnius).
„Turbūt ne šiaip sau iki mūsų dienų išliko ir Gailestingojo Jėzaus pirmasis paveikslas. Aišku plito kopijos, bet pirmasis išliko iki mūsų dienų. Taip pat išliko ir šv. Faustinos namelis. Kiti nameliai, kurie dar buvo šalia, visi nugriauti, bet šis buvo išsaugotas Viešpaties, jis, matyt, norėjo, kad mes į jį užsuktume. Norisi viso to nepasilikti sau – norisi dalytis.“
Ilgainiui Gailestingojo Jėzaus paveikslas atsirado daugelyje Vilniaus bažnyčių. Žinia dar labiau plito per lietuvių kalba išleistą „Faustinos dienoraštį“, tikintieji pradėjo vis dažniau melstis „Gailestingumo vainikėlį“, kurį kasdien transliuoja ir Marijos radijas.
Gailestingumo kongreso ištakos
L. Šapauskienė pasakojo, kad pasaulinių Gailestingumo kongresų tradicija gimė po Jono Pauliaus II mirties 2005-aisiais, kai vyskupai svarstė, kaip tęsti šio popiežiaus itin puoselėtą Gailestingumo žinios misiją. Po bendrų diskusijų ir maldos nuspręsta rengti Gailestingumo kongresus – pasaulinius, žemyninius ir nacionalinius – kurie taptų šios žinios sklaidos forma įvairiose pasaulio šalyse.
Visgi ilgainiui buvo apsiribota pasaulinių Gailestingumo kongresų rengimu (nors kai kurios šalys iki šiol organizuoja ir žemyninius). Iki šiol pasaulyje jau įvyko 5 tokie pasauliniai renginiai: Romoje (Italija), Krokuvoje (Lenkija), Bogotoje (Kolumbija), Maniloje (Filipinai) ir Samoa (salynas Polinezijos centre).
„2026-aisiais, Vatikano sprendimu, organizuoti 6-ąjį Gailestingumo kongresą buvo paskirta Vilniui. O birželio 12-ąją, paskutinę kongreso dieną, bus paskelbta, kur vyks 7-asis. Taigi, turime unikalią galimybę dalyvauti šiame renginyje – juk kartais ir Krokuvą ne visiems pavyksta pasiekti, jau nekalbant apie tai, jeigu ir vėl kongresas iškeliaus į tolimesnį žemyną“, – mintimis dalijosi pašnekovė.
Kvies maldai ir bendrystei ypatingoje Vilniaus dalyje
Gailestingumo kongresas vyks išskirtinėje Vilniaus vietoje – teritorijoje prie buvusio vizitiečių vienuolyno ir nuniokotos Jėzaus Širdies bažnyčios, kuri sovietmečiu buvo paversta griežto režimo kalėjimu. Šalia yra Išganytojo kalva, dar veikiantis kalėjimas, hospisas bei Gailestingumo paveikslo nutapymo vieta. Taigi, kongresas taps pirmu renginiu šioje erdvėje ir simboliškai atvers šią, dar mažai pažintą, Vilniaus dalį žmonėms.
L. Šapauskienė teigia, kad Vilniuje vyksiančio Gailestingumo kongreso programa savo struktūra bus panaši į prieš tai vykusiųjų. T. y. pirmoje dienos pusėje vyks paskaitos, konferencijos, liudijimai, o po pietų piligrimai rinksis į ekskursijas, turės galimybę aplankyti svarbias Gailestingumo žinios istorijoje vietas Vilniuje, dalyvauti maldos iniciatyvose.
„Gailestingumo kongresas, tai – proga prisiliesti prie gailestingumo žinios, pasisemti žinių per konferencijas, paskaitas, liudijimus. Tuo pat metu tai yra bendra malda. Jos tikrai bus nemažai: Šv. Mišios, šlovinimas ir Gailestingumo vainikėlio malda, įvairių bendruomenių organizuojami maldos vakarai, Sutaikinimo sakramentas. Tai – galimybė pabūti bendrystėje, pajusti Bažnyčios visuotinumą.“
Didelė dovana kartu dalyvauti bendroje Gailestingumo vainikėlio maldoje, meldžiant Viešpatį būtent šiuo metu, kai pasaulis susiduria su daugybe iššūkių, skaudulių ir didele nežinomybe: „Pasaulinis kongresas pulsuoja Gailestingumo vainikėlio malda, nes mes kartojam ir kartojam – prašom Viešpaties, kad būtų gailestingas mums ir visam pasauliui. Man atrodo, kad reikia bendros maldos, reikia dar kartą susitikus melsti pasauliui gailestingumo“.
Vakarais kongreso dalyviai bus kviečiami artėti prie gailestingumo ir per muziką. Jų lauks daugiau nei 10 pasirodymų, pavyzdžiui, Algirdo Martinaičio oratorija „Gailestingumo altorius“, vieno ryškiausių jaunosios kartos pianistų Igno Maknicko solinis fortepijono rečitalis, Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ koncertas ir kiti.
Galiausiai, pašnekovės teigimu, dalyvavimas šiame kongrese – ne tik puiki galimybė pabuvoti istoriškai reikšmingose, su gailestingumo žinia susijusiose vietose, bet ir patiems patirti susitikimo džiaugsmą: „Sutiksime įvairiausių žmonių tiek iš Lietuvos, tiek iš viso pasaulio. Tie susitikimai dažniausiai praturtina, praplečia žvilgsnį, atveria širdį“. Vilniaus piligrimų centro vadovė drąsino nepraleisti šios išskirtinės galimybės ir dalyvauti kongrese pagal turimas galimybes – jeigu nėra galimybių dalyvauti visoje programoje, prisijungti bent vienai dienai.
(Aušra Čebatoriūtė / Vatican News)
