Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (liepos 12 d.)
„Šiandien, minėdami karalių Mindaugą, turėtume savęs klausti: kokią Lietuvą statome? Ar statome tik ekonomiškai stiprią valstybę, ar kuriame ir meilės civilizaciją? Ar mokome vaikus ne tik siekti sėkmės, bet ir tarnauti? Ar ugdome gebėjimą atleisti, aukotis ir rūpintis kitu? Ar mūsų bendruomenės tampa vietomis, kur žmogus gali patirti Dievo gailestingumą?
Mindaugas pradėjo valstybės statybą. Šiandien Kristus kviečia mus tęsti šį darbą gilesniu lygmeniu – kviečia statyti Gailestingumo miestą. Statyti visuomenę, kurioje teisė ir teisingumas eina kartu su gailestingumu ir ištikimybe. Statyti meilės civilizaciją, apie kurią kalbėjo šventasis Jonas Paulius II ir kurią šiandien iš naujo primena Bažnyčia“, – Valstybės dieną aukotų mišių homilijoje kvietė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
Liepos 9-ąją Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaiduose Marijampolėje buvo meldžiamasi už kunigus ir pašvęstuosius. Dienraštyje Bernardinai.lt šią dieną apžvelgia Vida Mickuvienė, cituodama Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos sesers Viktorijos Plečkaitytės katechezę, kurioje kiekvienas buvo kviečiamas susimąstyti, ką šiandien mums reiškia pradėti naują gyvenimą: „Tik Dievo širdyje galime surasti vienintelį mūsų pašaukimo paaiškinimą ir pagrindą – Jo meilėje ir nepralenkiamame gailestingume. Pašaukimo malonė yra Dievo veikimas ir ypatingiausia Jo dovana. Pats Dievas išskyrė mus iš minios ir atsivedė į savo pastogę, pakėlė aukštyn į kitokią erdvę, kur siela sudaro ypatingą sandorą su Dievu“. Sesuo Viktorija taip pat atkreipė dėmesį, kad vienuoliniame gyvenime tai neatsitinka vienintelį kartą – įžadai nuolat atnaujinami, kol žmogus nustoja priklausyti sau, visiškai atsiduoda Dievui, vienuolijai ir Bažnyčiai. Šį pasikeitimą įvykdo pats žmogus, veikiamas Dievo malonės – laisvanoriškai perduoda Dievui visą teisę tvarkyti save ir savo gyvenimą.
Vilniaus arkivyskupijos svetainėje vilnensis.lt skelbiamas Donatos Špokaitės parengtas straipsnis apie Vilniaus arkivyskupijoje organizuojamus saugios aplinkos nepilnamečiams ir pažeidžiamiems asmenims kūrimo mokymus. Nuo 2024 iki 2026 metų čia buvo surengti 27 susitikimai, kuriuose dalyvavo 626 žmonės – katechetai, tikybos mokytojai, pedagogai, dvasininkai, parapijų darbuotojai ir savanoriai, katalikiškų organizacijų bei vyskupijos institucijų darbuotojai, vienuoliai.
„Mokymų reikalingumas ir prasmė neabejotini. Vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių apsaugoti vaiką, yra šalia jo esančių suaugusiųjų sąmoningumas, gebėjimas laiku pamatyti, išgirsti, atpažinti nuo smurto nukentėjusį vaiką ir tinkamai reaguoti. Smurto identifikavimas gali būti itin sudėtingas procesas dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, smurto formų įvairovės, subtilių vaiko siunčiamų signalų, kartais pasireiškiančių itin nespecifiniais elgesio ar emocijų požymiais, taip pat dėl paties suaugusiojo turimų nuostatų, įsitikinimų, asmeninės patirties poveikio ar tiesiog žinių trūkumo“, – mokymų lektorė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Vilma Paliaukienė.
Mokymuose dalyvavusio Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus parapijos klebono kun. Raimundo Jurolaičio teigimu, šie mokymai padeda atidžiau pažvelgti į vaikų ir jaunimo siunčiamus signalus. Drauge jis pabrėžė, kaip yra svarbu vaikais tikėti, nenumoti ranka į jų žodžius, jų neignoruoti. Todėl pastebėjus ar išgirdus galimus smurto požymius, visuomet būtina reaguoti išmintingai, atsakingai ir nedelsiant: „Vaikai paprastai pasitiki suaugusiaisiais, todėl juos ypač lengva įskaudinti, o vėliau ir įbauginti. Šie mokymai man dar labiau padėjo suvokti, kaip stipriai vaikams reikia išmintingos globos, tinkamo palydėjimo ir apsaugos“, – Vilniaus arkivyskupijos svetainėje vilnensis.lt skelbiamame straipsnyje teigia kun. Raimundas Jurolaitis.
