Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (liepos 5 d.)
„Dalyvavimas bendroje maldoje suteikia transcendentinį matmenį visai mūsų žemiškajai veiklai, visam mūsų planavimui, strategavimui. Mes aiškiai suvokiame, kad ne viskas priklauso tik nuo mūsų. Nuo mūsų daug kas priklauso, bet labai svarbi yra Dievo pagalba, Dievo palaiminimas. Būtent to ir meldžiame per atlaidus. Labai gražu, kai į Kalvarijos kalnus eina įvairios tarnybos su savo vėliavomis, vilkinčios savo uniformas, taip pat neša bažnytines vėliavas, kryžių. Tuomet iš tiesų supranti, kad ir Bažnyčia, ir visuomenė bei jos organizacijos, institucijos siekia to paties tikslo – norime tarnauti žmonėms išganymo tarnyste. Visa tai nepaprastai pagelbsti suvokti, kad svarbu žvelgti ne tik į žemę – į tai, ką mes čia darome, kaip siekiame, kaip strateguojame, – svarbus ir transcendentinis žvilgsnis į Dangų, į Dievą, suvokimas, kad ne tik mes veikiame, bet ir Dievas mums padeda, jeigu tik šaukiamės Jo pagalbos“, – dienraštyje Bernardinai.lt teigia Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, primindamas, kad šių metų atlaiduose Dievui yra dėkojama ne tik už šimtą metų trunkantį Telšių vyskupijos gyvavimą, bet ir už seną labai vertingą dvasinę tradiciją – Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimą bei ėjimą į kalnus.
Šią savaitę skaitytojus pasiekė žurnalo „Jėzuitai“ vasaros numeris. Žurnalo vyr. redaktorius t. Vidmantas Šimkūnas SJ šio numerio puslapiuose kviečia susipažinti su įvairiomis Dievo paieškos kryptimis: „Vieni autoriai kviečia iš naujo atrasti Viešpatį kasdienybėje, kiti dalijasi patirtimis, kaip tikėjimas skleidžiasi studijose, moksle, kūryboje ar tarnystėje. Čia rasite pasakojimų apie drąsą svajoti plačiau, apie troškimą siekti daugiau – magis – ir apie ignaciškąjį kvietimą rinktis tai, kas veda į didesnę Dievo garbę ir gilesnę meilę. Šiame žurnalo numeryje susitinka tradicija ir naujovės: jėzuitų istorija ir jaunimo iniciatyvos, istorinė virtuvė ir robotikos pasiekimai, chorinė muzika ir akademiniai tyrimai, žygiai gamtoje ir integraliosios ekologijos idėjos. Visa tai liudija, kad tikėjimas nėra uždaras pasaulis ar vien teorija. Jis gyvas ten, kur žmogus mokosi, kuria, klausia ir tarnauja“, – primena žurnalo „Jėzuitai“ vyr. redaktorius t. Vidmantas Šimkūnas SJ.
Liepos 2-ąją Šventasis Sostas pranešė apie oficialią Šv. Pijaus X kunigų brolijai priklausančių kunigų bei pasauliečių ekskomuniką. Šią bažnytinę bausmę brolija užsitraukė iš karto po to, kai liepos 1-ąją be popiežiaus leidimo įšventino keturis vyskupus. Šio įvykio aplinkybes jo istorines ištakas dienraštyje Bernardinai.lt aptaria Mykolo Romerio universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius. Pokalbyje su žurnalistu Tomu Kemzūra brolijos ideologinę raidą jis apibūdina kaip į sektantizmą krypstantį keistą fanatizmą, paremtą įsitikinimu, kad popiežių Pijaus IX ir Pijaus X laikais suformuluota doktrina esanti Bažnyčios mokymo viršūnė ir kad tokia Bažnyčia buvusi nuo pat Jėzaus Kristaus laikų, todėl viskas, kas vyko po Vatikano II susirinkimo, yra bloga, neteisėta ir smerktina. Pokalbio pabaigoje Povilas Aleksandravičius išreiškė lūkestį, kad Lietuvos vyskupai tikintiesiems išsamiai ir argumentuotai paaiškins, kas yra ši brolija, kokius veiksmus ji atliko, koks yra jos statusas ir kokio lygmens dialogas su ja dar įmanomas.
Nemažai atsakymų apie katalikų santykius su jau kelis dešimtmečius veiklą Lietuvoje tęsiančia brolija liepos 3 d. Bernardinai.lt skelbiamame straipsnyje pateikia Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio teismo oficiolas, bažnytinės teisės daktaras kun. Vytautas Brilius. Nuo Bažnyčios atskirtos brolijos dvasininkų sakramentus jis lygina su kontrabanda – dvasiškai jie egzistuoja, tačiau tikintiesiems draudžiama juos priimti. Ekspertas taip pat primena ir tai, ką yra paskelbusi Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo dikasterija – nuo 2026 m. liepos 1-osios Šv. Pijaus X kunigų brolijos laiminamos santuokos, teikiamas Atgailos ir susitaikinimo sakramentas yra negaliojantys. Katalikai negali dalyvauti šios organizacijos švenčiamose Mišiose, negali priimti šventosios Komunijos, eiti pas juos išpažinties ir kitų sakramentų.
Parengė Giedrius Tamaševičius
