Šv. Monikos liturginio minėjimo Mišios Romoje
Homilijoje jis, be kita ko, paminėjo šv. Augustino „Išpažinimų“ skyrių, kuriame kalbama apie paskutines šv. Monikos gyvenimo akimirkas. Monika mirė Ostijos uostamiestyje, netoli Romos, kai su Augustinu ir kitu savo sūnumi laukė laivo, kuriuo jie turėjo grįžti į namus Šiaurės Afrikoje. Mirštanti Monika kreipėsi į Augustiną ir jo brolį šiais žodžiais: „Palaidokite šį kūną bet kur, nesirūpinkite juo. Tik vieno jūsų prašau: kad ir kur būtumėte, prisiminkite mane prie Viešpaties altoriaus“.
Augustinas mini savo motiną kaip pamaldžią moterį, kupiną švento gerumo jam ir kitiems. Pasak augustinų ordino prioro, šis šventas gerumas ir yra tai, ko siekti mus moko šv. Monika. „Šventas gerumas – tai būdas gyventi nieko nesitikint mainais. Tai gerumas, kuris nesisavina, bet visada yra pasirengęs dovanoti. Šventas gerumas pasižymi kantrybe, kaip ir Monika buvo kantri, kai jos sūnus klaidžiojo nutolęs nuo kelio į Dievą. Būtent šventas gerumas padėjo Monikai niekada neprarasti vilties nerimo ir liūdesio akimirkomis.“
„Šį vakarą prisimindami šv. Moniką, melskime, kad ir mes galėtume būti prisimenami kaip švento gerumo žmonės, – kalbėjo tėvas Farrellas. – Būkime Kristaus meilės ir taikos įrankiai mūsų pasaulyje. Pradėkime nuo savo draugų ir šeimos narių, nuo savo vienuolinių ir tikėjimo bendruomenių. Praktikuodami šią nuostabią dorybę su tais, kurie yra arčiausiai mūsų, pamatysime, kaip ji pamažu, bet nesulaikomai sklinda vis plačiau. Tai tarsi į tvenkinį įmestas akmuo: ratilai vis plečiasi, kol pasiekia tolimas vietas.“
Penktadienį, rugpjūčio 28 d., toje pačioje Romos bažnyčioje bus švenčiamas Monikos sūnaus šv. Augustino liturginis minėjimas. Mišias aukos Romos Didžiosios Švč. M. Marijos bazilikos arkikunigas kardinolas Rolandas Makrickas. (jm / Vatican News)
