Popiežius: brolybė mus išlaisvina
Popiežiaus kreipimesi kviečiama paversti brolybės nuostatą pagrindine mūsų žemiškosios kelionės su kitais dinamika. Brolybė – elgesys su kitu kaip su broliu, o ne daiktu – turi ką pasiūlyti kitiems dviem dideliems idealams: laisvei ir lygybei. Smurto ir karų draskomame pasaulyje nepakanka mažų pakeitimų: tik didelė dvasinė ir socialinė sąjunga, kylanti iš širdžių, besisukanti aplink brolybę, gali sugrąžinti į mūsų santykių centrą žmogaus orumo šventumą ir neliečiamumą.
Todėl, pabrėžia Pranciškus, brolybei labiau reikia ne teorijų, o konkrečių gestų, bendrų pasirinkimų, kurie ją padarys taikos kultūra. Reikėtų klausti ne to, ką visuomenė ir pasaulis gali man duoti, bet ką aš galiu duoti broliams ir seserims. Pagalvokime, kvietė popiežius, kokį brolybės gestą galėtume padaryti, – galbūt susitaikyti su šeimos nariu, kaimynu, draugu. Galbūt sukalbėti maldą už mus sužeidusį. Galbūt pastebėti stokojantį ir jam padėti, pabūti su vienišu. Galbūt pasakyti taikos žodį mokykloje ir universitete. Jauskime poreikį švelnumo tepalu patepti gangrenuojančius santykius tarp asmenų ir tautų. Nenuilstamai sakykime „Karui – ne“ Dievo ar taikos trokštančių vyrų ir moterų vardu. Brolybė yra trapus ir vertingas gėris. Broliai yra tiesos inkaras konfliktų jūros, skleidžiančios melą, audroje, brolybė leidžia visiems pajusti tą patį skausmą ir tapti ugnį konfliktų naktyje įžiebti galinčia žiežirba.
„Tikėti, kad kitas yra brolis, pasakyti kitam „broli“ yra ne tuščias žodis, o konkrečiausias dalykas, kurį kiekvienas iš mūsų gali padaryti“, – rašo popiežius Pranciškus. Brolybė yra išsilaisvinimas iš tikėjimo, kad esame vieniši vaikai, skurdo. Brolybė yra pasirinkimas peržengti partnerių, kurie yra kartu, nes jiems tai naudinga, logiką, tai pat pasirinkimas peržengti kraujo ir grupės ribas. Apie tai kalba žydui padėjusio samariečio palyginimas (žr. Lk 10): jų kultūros ir žemės buvo priešiškos, bet tam žmogui svarbiausia buvo pakelėje pamestojo būklė.
Kai asmenys ir visuomenės pradeda rinktis brolybę, keičiasi ir politika: viršų ima asmuo ir teisingas atlyginimas, o ne pelnas; mūsų gamtinės aplinkos būklė, o ne jos išnaudojimas; teisingumas iš tiesų tampa atitaisymu, atsiveria kelias išgydyti patirto blogio atmintį.
Pranciškus padėkojo pasauliniame žmonių brolybės susitikime dalyvavusiems Nobelio premijos laureatams, kurie parengė „Deklaraciją apie žmonių brolybę“ – ją galima pavadinti brolybės gramatika, arba gidu, kaip konkrečiai gyventi brolybe. „Tegul šiandienos patirtis būna pirmas žingsnis ir pradeda brolystės procesą“, – linkėjo popiežius, sveikindamas televizijos tiltais sujungtas įvairių pasaulio miestų aikštes, tokias turtingas savo skirtingumu.
Viena iš Pasaulinės žmonių brolybės susitikimo Šv. Petro aikštėje, kurią supančios dvi kolonados simbolizuoja pasaulį apkabinančią Bažnyčią, akimirkų buvo broliškas apsikabinimas.
„Linkiu, kad po kartu praleistos popietės jūsų širdyse ir atmintyje liktų troškimas apkabinti moteris ir vyrus iš viso pasaulio ir kartu kurti taikos kultūrą. Taikai reikia brolybės, o brolybei reikia susitikimo. Tegul šiandien duotas ir gautas apkabinimas, simbolizuojamas aikštės, kurioje susitikote, tampa gyvenimo įsipareigojimu ir vilties pranašyste. Pats jus apkabinu ir, dar kartą dėkodamas, iš širdies sakau: esu su jumis!“, – perdavė susitikimo dalyviams popiežiaus Pranciškaus žodžius kardinolas M. Gambetti. (RK / Vatican News)
