Leono XIV sveikinimas tarpreliginio dialogo iniciatyvai Bangladeše

Galima priminti, kad Bangladešas yra viena iš gyventojų skaičiumi didžiausių pasaulio valstybių, įvairiais vertinimais joje gyvena nuo 167 iki 175 milijonų asmenų. Kadangi apie 90 procentų yra musulmonai sunitai, tai ir viena didžiausių pasaulio islamiškų valstybių. Krašte taip pat gyvena keli milijonai induistų, kitos religinės mažumos – budistai, musulmonai šiitai, bahajai, animistai, krišnaitai, krikščionys, tarp kurių apie 400 000 Romos katalikų. Bangladešas pasižymi religijų sugyvenimo tradicijomis ir konstitucijoje savo būdu derina religijos laisvės principą, islamo pripažinimą valstybės religiją ir visuomenės gyvenimo organizavimą pagal teisinės ir pasaulietinės valstybės principus. Bangladešo atvirumą paryškina ir trys popiežių kelionės: 1970 metais kraštą aplankė popiežius Paulius VI, 1986 metais – popiežius Jonas Paulius II, o 2017 metais – popiežius Pranciškus.

Antra vertus, per pastarąjį dešimtmetį ir Bangladešas, kaip ir daug kitų pasaulio regionų, neišvengė radikalaus islamo idėjų sklaidos ir ekstremalių grupelių skverbimosi, pastebimas ir valstybės institucijų elgesio nenuoseklumas: vienais atvejais religijos laisvė ginama ir užtikrinama, kitais atvejais – mažinama.

Kardinolo George’o Koovakado, Tarpreliginio dialogo dikasterijos prefekto, kone savaitės trukmės vizito Bangladeše programos punktai yra tokie. Rugsėjo 6 dieną kardinolas susitiko su Bangladešo konstitucinio teismo pirmininku Syedu Refaatu Ahmedu, kurio pareigos apima konstitucijos principų, įskaitant religijos laisvės, saugojimą.

Rugsėjo 7 dieną kardinolas apsilankė Dakos arkivyskupijos Šventosios Dvasios seminarijoje, kuri 2024 metais paminėjo 50 metų įsteigimo sukaktį, bendravo su jos auklėtiniais, vakare dalyvavo maldos susitikime Šv. Rožinio parapijoje, taip pat Dakos mieste.

Rugsėjo 8 dieną Šventojo Sosto pareigūnas dalyvavo Krishibido žemės ūkio draugijų būstinėje surengtame tarpreliginiame susitikime su studentais ir dėstytojais, tos pačios dienos vakare apsilankė Bangladešo vyskupų konferencijos būstinėje ir susitiko su katalikų bendruomene.   

Rugsėjo 9 dieną Tarpreliginio dialogo dikasterijos prefektas dalyvavo forume „Kurkime harmonijos kultūrą“, surengtą Bangladešo ir Kinijos draugystės konferencijų centre, dalyvaujant aukštiems Bangladešo pareigūnams, atsakingiems už religinius klausimus krašte.

Rugsėjo 10 dienos programoje numatytas vizitas nacionalinėje Baitumo Mukarramo mečetėje ir vyriausybinėje Islamo kultūros agentūroje. Dienos pabaigoje Tarpreliginio dialogo dikasterijos sekretorius kun. I. Janakaratne’as paskelbs kreipimąsi į Bangladešo musulmonus, o prefektas kardinolas George’as Koovakadas surengs spaudos konferenciją.  

Rugsėjo 11 dieną kardinolas aplankys vieną budistų ir vieną induistų šventovę, susitiks su budistų ir induistų bendruomenių lyderiais. Vizitas baigsis rugsėjo 12-ąją.

Rugsėjo 9 dienos tarpreliginiam susitikimui apie harmonijos kultūrą žinią pasiuntė ir popiežius Leonas XIV, pasak kurio, iš įsitikinimo, kad Dievas yra visko pradžioje ir pabaigoje, išplaukia visų žmonių brolybė – visi esame Dievo vaikai, vienos šeimos nariai, broliai ir seserys tarpusavyje. Visi dalijamės ta pačia atsakomybe kurti ir remti harmonijos bei taikos kultūrą.

„Šiuo atžvilgiu galime pagrįstai kalbėti apie „kultūrą“ dviem prasmėm.  Kultūra gali reikšti turtingą meno, idėjų ir socialinių institucijų paveldą, būdingą kiekvienai tautai.  Tuo pačiu metu kultūra gali būti suprantama kaip ugdanti ir auginanti aplinka. Kaip sveika ekosistema leidžia įvairioms augalų rūšims klestėti viena šalia kitos, taip ir sveika socialinė kultūra leidžia įvairioms bendruomenėms klestėti harmonijoje“, – rašo popiežius.

Tokia kultūra, pabrėžia jis,  turi būti kruopščiai puoselėjama.  Jai reikalinga tiesos šviesa, meilės vanduo ir laisvės bei teisingumo dirva.  Iš skausmingų istorijos momentų žinome, kad kai harmonijos kultūra nesirūpinama, taiką pradeda užgožti piktžolės. Įsitvirtina įtarumas ar nepasitikėjimas, stiprėja stereotipai, o ekstremistai išnaudoja baimes, kad sėtų nesantaiką. 

„Kartu, kaip tarpreliginio dialogo partneriai, mes esame tarsi sodininkai, prižiūrintys brolystės lauką, padedantys išlaikyti dialogą vaisingą,  išvalantys nusistatymų piktžoles“, – rašo Leonas XIV. Savo žinioje jis pabrėžia savitarpio pagalbos, bendros pagalbos kitiems ir kitus geros valios gestus, kurie leidžia vienas kitą pažinti ir vienas kitu pasitikėti.

Tokie gestai yra tarsi tiltai, jie stiprina bendruomenių atsparumą skaldančioms nuomonėms. Bendradarbiavimas visose gerose veiklose yra veiksmingiausias priešnuodis jėgoms, kurios siekia žadinti tarpusavio priešiškumą ir agresiją. 

„Kai mūsų dialogas virsta veiksmais, skamba galinga žinia: kad taika, o ne konfliktas yra mūsų brangiausia svajonė ir kad šios taikos kūrimas yra užduotis, kurią mes atliekame kartu“, – pažymi popiežius Leonas. (RK / Vatican News)