Nigerijoje iš keliolikos katalikų vyskupijų liko tik vardas
Nigerija turi vieną iš didžiausių populiacijų pasaulyje: joje, dabartiniais vertinimais, gyvena apie 235 milijonus asmenų, apie 110 milijonų musulmonų, daugiausia šiaurinėse valstijose, 112 milijonų krikščionių, daugiausia pietinėse valstijose, ir 13 milijonų tradicinių religijų išpažinėjų. Šie vertinimai yra sąlyginiai, nes dažnai galima susidurti su sinkretinėmis religingumo formomis, kurios apima įvairių religijų elementus. Taip pat reikia atsiminti, kad Nigerijoje gyvena apie 370 etninių grupių, kurios kalba apie 500 kalbų. Didelė dalis yra žemdirbiai ir gyvulių ganytojai.
Nuo 2009 metų liepos prasidėjo organizuotos ir kruvinos islamistinės teroristinės organizacijos „Boko Haram“ atakos prieš krikščionių bendruomenes. Atakų apimtys per keletą ateinančių metų padidėjo dėl įvairių kitų džihadistinių grupuočių – jų šiandien Nigerijoje yra 22 – deklaruojančių, kad jų tikslas yra sukurti islamišką kalifatą. Šios grupuotės buvo maitinamos panašios ideologijos, kurią propagavo ISIS grupuotė Sirijoje ir Irake. Kaip žinia, buvo ir yra įvairių mėginimų šią ekstremistinę ideologiją paskleisti tarp Afrikos ir Azijos musulmonų bendruomenių, įskaitant ir tas, kurios išvysčiusios geras taikaus sugyvenimo tradicijas su kitų religijų išpažinėjais.
Emekos Umeagbalasi, kuris yra kriminologas ir Katalikų Bažnyčios narys, skaičiavimais 2009–2014 metų laikotarpiu buvo apiplėštos, sudegintos, sugriautos 13 000 bažnyčių, dar apie 6000 iki mūsų dienų. Galima pridurti, kad daug bažnyčių buvo labai paprasti statiniai iš medžio, šiaudų, molio – kaip ir pačių tikinčiųjų namai. Nors šių statinių materiali vertė galėjo būti sąlyginai nedidelė, bet tai buvo viskas, ką turėjo vietinės neturtingos bendruomenės. Tačiau už materialią vertę dar svarbesnė žala, kurios negalima apčiuopti – smūgis bendruomeninio gyvenimo ir tapatybės širdžiai. Galima pridurti, kad lygiagrečiai buvo sunaikinta tūkstančiai krikščioniškų kaimelių mokyklų.
Sukrečiantis aspektas, tuo pat metu paaiškinantis persekiojimų išplitimą, yra tai, kad užfiksuota daug atvejų, kai bažnyčių naikinimą pasyviai stebėjo ar net patys tiesiogiai prie to prisidėjo Nigerijos kariuomenės kariai ir policijos pareigūnai, kurie jas būtų turėję ginti. Tačiau neretai religinė ir gentinė priklausomybė, simpatizavimas islamistų siekiams nusvėrė teisinės valstybės ir užimamų pareigų principus. Pasak E. Umeagbalasi, paplito ir įsitvirtino stereotipai, kurie leido kriminalizuoti ištisas bendruomenes, nors iš tiesų už to slypi etninio ir religinio valymo strategija. Ji veikia – tūkstančiai kaimelių, kuriuose visai neseniai gyveno katalikai ir kitų konfesijų krikščionys, ištuštėjo, jų gyventojai pabėgo. Ataskaitos autorius išvardijo keliolika Nigerijos katalikų vyskupijų, ypač šiaurėje, kurios, kai buvo įkurtos, turėjo tūkstančius tikinčiųjų, šimtus bažnyčių ir misijų stočių. Šiandien jų egzistavimas tapo nominalus, iš jų liko tik vardas, iš tiesų ten nebėra tikinčiųjų, daugelis tenykščių gyvenviečių yra visiškai kontroliuojamos džihadistų ir islamistų, kurie nesibodi smurto ir kraujo liejimo, atvertimo jėga į islamą tų, kurie nespėjo ar negalėjo pabėgti. O pabėgusiųjų yra milijonai.
„Boko Haram“ per kelerius pirmų savo veiklos metų nužudė nuo 11,5 iki 12,5 tūkstančių krikščionių, įskaitant šimtus mokytojų, primena įvairių ankstesnių tarptautinių organizacijų, kaip kad „Open Doors“, surinktus duomenis E. Umeagbalasi. Jo paties skaičiavimais, nuo 2009 metų žuvusiųjų nuo ekstremistų rankos skaičius gali siekti 185 000. Iš jų apie 125 000 – krikščioniškos populiacijos narių ir apie 60 000 – musulmonų, kuriuos nigerietis kriminologas vadina „liberaliais“, tai yra, nepanorusiais prisidėti prie džihadistų. 2025 rugpjūčio 10 dieną E. Umeagbalasi vadovaujama organizacija paskelbė ataskaitą, kad per pirmąsias 220 šių metų dienų per įvairias atakas, surengtas dėl persipynusių ekstremistinių, gentinių ir turtinių motyvų, gyvybės neteko 7 087 krikščionys.
Jei paini ir sudėtinga Nigerijos tikrovė neleidžia pateikti tikslios statistikos ir patvirtinti visų vertinimų, ekstremistinės atakos, kuriose žūsta dešimtys žmonių, yra kiekvienos savaitės, kiekvieno mėnesio tikrovė, į kurią ne kartą reagavo ir Nigerijos katalikų vyskupų konferencija, smerkdama tokius didelius nusikaltimus, kviesdama maldai už nužudytuosius, ragindama valstybę reaguoti. (RK / Vatican News)
