Paieška

Malala Yousafzai Malala Yousafzai  (© Malala Fund)

Pakistanietė Nobelio premijos laureatė: kovokime už teisę į išsilavinimą

Išskirtiniame interviu Vatikano žiniasklaidai Nobelio taikos premijos laureatė Malala Yousafzai pasakoja apie savo įsipareigojimą mergaičių švietimui ir apmąsto vaikų teisę į mokyklą karo nuniokotose šalyse.

Būdama 14 metų Malala Yousafzai nukentėjo nuo žiauraus talibų išpuolio, kuris vos nepasibaigė jos mirtimi. Tačiau Malala nesustojo. Ji tęsė kovą, kurią pradėjo būdama vos 11 metų, rašydama tinklaraštį, gindama mergaičių teisę į mokyklą. Per trumpą laiką ji tapo pasauliniu balsu, atstovaujančiu moterų teisei į išsilavinimą visame pasaulyje. Šiandien ji yra įkvėpimo šaltinis daugybei žmonių – tiek moterų, tiek vyrų – kurie prisijungė prie jos kovos. 2014 m. vos 17 metų Malala gavo Nobelio taikos premiją.

Malala prisimena, kad kai pradėjo ginti mergaičių švietimą, buvo kupina vilties, tikėjo, kad ir institucijų lyderiai, kurie išreiškė savo paramą, pasinaudos savo galia ir imsis greitų bei ryžtingų veiksmų, kad pakeistų jaunų moterų pasaulį. Šiandien, būdama 28-erių, Malala pripažįsta, kad pokyčiams reikia laiko. Tačiau iššūkiai nesumažino jos troškimo sukurti geresnę ateitį mergaitėms, tai jos misija.

Ji nuo mažens matė, kaip vienas žmogus gali padaryti teigiamą poveikį. „Mano tėvas, mokytojas mūsų mieste Pakistane, dažnai eidavo nuo durų iki durų, kad įtikintų šeimas leisti dukras į mokyklą. Jo pastangos pakeitė daugybės mergaičių ir jų šeimų gyvenimus“. Kartu su savo tėvu ji įkūrė „Malalos fondą“, kuris daugiau nei dešimtmetį kovoja už mergaičių ir moterų prieigą prie švietimo, įgyvendindamas konkrečius projektus ir iniciatyvas.

Nepaisant aktyvios veiklos metų, daugiau nei 122 milijonai mergaičių vis dar nelanko mokyklos. Konfliktai ir karai nuo Sirijos iki Ukrainos, nuo Gazos iki Pietų Sudano neleidžia milijonams vaikų, ypač mergaitėms, lankyti mokyklos, dar labiau paaštrindami pasaulinę raštingumo krizę. Gazoje, nužudytų vaikų skaičius šokiruoja ir baugina. „Kai esame tokio genocido liudininkai, kartais atrodo beviltiška, tarsi nieko negalima padaryti, bet tai netiesa. Kad padėtume konfliktų paveiktiems vaikams, galime finansuoti švietimą ekstremaliose situacijose ir remti vietos organizacijas, kurios suteikia vaikams erdvę gauti būtiniausių išteklių, mokymosi medžiagos ir psichikos sveikatos paramą“, – sako Malala.

Ji pasakoja, kad studijų metais kolegijoje sutiko daug naujų draugų iš viso pasaulio, kurie supažindino ją su skirtingomis religijomis, vertybėmis ir pomėgiais. „Draugystė ir bendruomenė gali pakeisti mus kaip asmenybes, mūsų užmegzti ryšiai gali pakeisti mus supantį pasaulį. Kai susitinka skirtingų tikėjimų žmonės, tai gali būti galimybė geriau suprasti vieniems kitus ir prisiminti daugybę vertybių, kuriomis visi dalijamės. Aš nuoširdžiai tikiu švietimo galia panaikinti skirtumus ir skatinti empatiją tarp kultūrų ir religijų“, – pabrėžia Malala.

Švietimas yra pagrindinė žmogaus teisė, kurią reikia saugoti ir skatinti. Švietimas palaiko viltį dėl taikesnės ir teisingesnės ateities. Artėjančios JT paskelbtos raštingumo dienos, kuri minima rugsėjo 8 d., proga Malala ragina remti mergaites ir moteris, pasirengusias rizikuoti viskuo dėl galimybės mokytis: „Pokyčiai neįvyks patys savaime - turime išklausyti mergaites ir reikalauti, kad mūsų lyderiai investuotų į švietimą ir ilgalaikius sprendimus“.

(DŽ/Vatican News)

2025 rugsėjo 12, 16:06