Religinis persekiojimas okupuotose Ukrainos teritorijose
Kaip žinia, Maskvos patriarchatas nepripažįsta savarankiškos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios. Okupuotose teritorijose valstybės ir kariuomenės galia yra naudojama šios Bažnyčios maldos namų, turto perėmimui, dvasininkų represavimui. Ne paslaptis, kad įvairių Maskvos patriarchato atstovų pasisakymų šviesoje Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčia yra tam tikra istorinė anomalija, kuri taip pat nenusipelno pripažinimo ir pagarbos. Tokią nuostatą savo kailiu patyrė du šios Bažnyčios kunigai redemptoristai Ivanas Levickis ir Bohdanas Heleta, Rusijos karo belaisviais išbuvę apie pusantrų metų. Iš 45 graikų apeigų katalikų parapijų okupuotose teritorijose nebėra nei vienos, uždaryta ir keliolika lotynų apeigų katalikų parapijų.
Okupuotose teritorijose grubiai elgiamasi su protestantiškų bendruomenių ir istorinės Krymo totorių bendruomenės religiniais lyderiais: jie viešai niekinami, bauginami, kratomi, stebimi, kaltinami antivalstybine, ekstremistine veikla, šnipinėjimu. Beje, nukentėjo ir su paties Maskvos patriarchatu susiję ortodoksai dvasininkai, išdrįsę nepritarti ar kritikuoti invaziją.
2022 metų vasarį patikros poste iš automobilio buvo ištemptas ir vietoje nušautas Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkas ir kariuomenės kapelionas Maksymas Kozačyna, 43 metų amžiaus, vilkėjęs dvasininko sutana. 2024 metų vasarį rusų kareiviai Chersono srityje suėmė ir išsivarė Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios kunigą Steponą Podolčaką, aukojusį pamaldas ukrainietiškai. Po poros dienų 59 metų amžiaus vyras rastas negyvas, su kankinimų žymėmis. Anot okupacinio režimo, jis esą mirė nuo infarkto. Pasak vieno 2025 metų birželio mėnesio Ukrainos premjero Deniso Šmyhalo pareiškimo, susitikus su Europos evangelikų aljanso generaliniu sekretoriumi Janu Wesselsu, nuo 2014 metų okupuotose zonose smurtine mirtimi mirė apie septynias dešimtis dvasininkų – daugiausia ortodoksų, taip pat bent 12 baptistų ir 8 sekmininkų pastorių, du adventistų pastoriai.
Pasak projekto „Religija ugnyje“ reguliariai atnaujinamų duomenų, karo metu visiškai sugriautos 53 bažnyčios, kai kurios turėjo istorinio ir nacionalinio paveldo statusą, o dar apie pusseptinto šimto maldos namų, daugiausia bažnyčių – daugiau ar mažiau apgriautos. Kai kurios mūšių metu, kai kurios tyčiniais veiksmais, nukreiptais prieš jas.
Rugsėjo 22 dieną Lvivo baptistų seminarija pakvietė į filmo apie krikščionių persekiojimą – tardymus, areštus, išvarymus – okupuotame Melitopolio mieste, taip pat apie liudijimus tų, kurie pasitiko rusų saugumiečius be baimės, neatsisakydami savo principų – sekmininkų vyskupo Dimitrijaus Bodjaus, baptistų pastoriaus Michailo Brycino, graikų apeigų kataliko kunigo Oleksandro Bogomazo.
Filmas „nebus kito Dievo, nei jų“ pirmą kartą buvo parodytas 2025 m. gegužės 29 d., jis sukurtas internetinio dienraščio „The Kyiv Independent“ karo nusikaltimų tyrimo skyriaus komandos. Filmo autorius – žurnalistas Danilas Mokrikas. (RK / Vatican News)
