P. Parolinas: du trečdaliai pasaulio gyventojų neturi užtikrintos religinės laisvės
Kardinolas pasakė pagrindinę konferencijos kalbą, kurioje pabrėžė, kad „Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“ rengiamos ataskaitos yra labai išsami religinės laisvės situacijos pasaulyje apžvalga ir svarbus informacijos bei analizės šaltinis.
Kardinolas savo kalboje taip pat priminė, kad šių metų ataskaitos pristatymas beveik sutampa su Vatikano II Susirinkimo deklaracijos Dignitatis humanae paskelbimo (1965 m. gruodžio 7 d.) 60-osiomis metinėmis. Šis dokumentas, pabrėžė kardinolas, yra kertinis akmuo skatinant religinę laisvę kaip esminį žmogaus gyvenimo aspektą. Kalbėdamas apie Susirinkimo deklaracijos turinį kardinolas išskyrė kelis pagrindinius principus. Visų pirma būtina užtikrinti, kad visuomenės daugumos išpažįstamos religijos vieša raiška nepažeistų kitų tikybų išpažinėjų laisvių. Deklaracija taip pat pabrėžia darnaus visuomenės sambūvio skatinimo svarbą. Tikroji darna kyla ne iš vienodumo, bet iš tvarkingos laisvės, kai žmonės gyvena tarpusavio pagarbos, teisingumo ir geros valios dvasia. Susirinkimo dokumente taip pat sakoma, kad visuomenės pareiga saugoti savo etinius pagrindus negali reikšti kitų engimo ar išnaudojimo, dangstomo religijos vardu. Pasak kardinolo Parolino, Susirinkimo deklaracija iškėlė laisvės ir atsakomybės vertybes, kviesdama žmones ir tautas statyti tiltus, o ne sienas. Ji paskatino ir Katalikų Bažnyčią įsitraukti į tarptautinių forumų, tokių kaip Jungtinės Tautos, veiklą. „Kai laisvė yra tinkamai suprantama, ji yra ne tik teisė, bet ir kelias į Tiesą bei gilesnę bendrystę su Dievu ir artimu,“ – pabrėžė kardinolas Pietro Parolin.
Savo kalboje aptardamas naujausios ataskaitos duomenis, kardinolas atkreipė dėmesį į didelį nerimą keliantį faktą, kad religinė laisvė yra labai apribota 62 iš 196 pasaulio valstybių. Nors tokių valstybių mažiau negu pusė, tačiau jose gyvena beveik du trečdaliai pasaulio gyventojų.
Kardinolas taip pat paminėjo popiežiaus Leono XIV audienciją organizacijos „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ atstovams spalio 10 d. ir jiems pasakytą kalbą. Joje popiežius pabrėžė, jog religinė laisvė yra ne pasirenkama vertybė, bet esminė žmogaus orumo dalis. Jos pagrindas yra tai, kad esame sukurti pagal Dievo paveikslą. Ši laisvė suteikia žmogui galimybę ieškoti tiesos ir kurti teisingas visuomenes. Be religinės laisvės visuomenės etinis audinys ima irti. Tą kartą, cituodamas savo pirmtako popiežiaus Pranciškaus paskutinę žinią Urbi et orbi, Leonas XIV pabrėžė, kad „negali būti taikos be religijos laisvės, minties laisvės, žodžio laisvės ir tarpusavio pagarbos.“
