Paieška

Olena su šeima Olena su šeima 

Ukrainos moteriškasis veidas: vaikai, vyras fronte ir savanorystė

Prasidėjus karui, jauna moteris paliko dėstytojos darbą Lvivo Katalikų universitete ir persikėlė į Zaporižią: kad būtų arčiau savo šeimos ir kad siųstų vaistus gydytojams fronte. 2023 metų pabaigoje Olena ištekėjo už kario, tarnaujančio medikų dalinyje. Dabar ji ne tik savanoriauja, bet ir dirba komunikacijos vadove Ukrainos „Caritas“ organizacijoje.

„Kai Lukui buvo vos dvi savaitės, likau viena namuose su kūdikiu, nes mano vyras grįžo į karinę tarnybą. Turėjau pirkti ir siųsti vaistus gydytojams fronte. Pasiėmiau kūdikį ir išėjau su juo į vaistinę.“ Šis Olenos gyvenimo epizodas atspindi jos ir daugelio ukrainiečių moterų patirtį šiuo sunkiu šaliai metu.

Olena Mosendz gimė ir užaugo Naujojoje Kachovkoje, Chersono srityje (pietų Ukrainoje). Jos miestas dabar yra okupuotas Rusijos. Prasidėjus karui, jauna moteris paliko dėstytojos darbą Lvivo Katalikų universitete ir persikėlė į Zaporižią: kad būtų arčiau savo šeimos, kuriai pavyko pabėgti iš okupuoto miesto, antra vertus, kad siųstų vaistus gydytojams fronte. 2023 metų pabaigoje Olena ištekėjo už kario, tarnaujančio mediku. Dabar ji ne tik savanoriauja, bet ir dirba komunikacijos vadove Ukrainos Caritas organizacijoje. Spalio pradžioje jauna šeima su vienerių metų sūnumi Luku viešėjo Romoje. Interviu „Vatican News“ Olena papasakojo apie iššūkius, su kuriais susiduria šiuo sunkiu metu, būdama mažo vaiko mama ir kareivio žmona, ir kaip jai pavyksta tai suderinti su savanoryste ir darbu.

Olena su vyru
Olena su vyru

Olena pasakoja, kad darbas universitete – būsimų žurnalistų rengimas – jai buvo labai svarbus, tačiau, kai šalis kovoja dėl išlikimo, prioritetai keičiasi. Tad 2022 m. ji nusprendė palikti gana saugų Lvivą, mesti dėstytojos darbą ir persikelti į Zaporižią, visai netoli fronto. „Sąžinės balsas man sakė, kad turiu vykti padėti gelbėti gyvybes. Džiaugiuosi, kad tiek daug žmonių toliau dirba dėstytojais, bet supratau, kad dėl kontaktų, pažįstamų ir draugų tinklo – ypač tarp katalikų visame pasaulyje – galiu būti daug naudingesnė. Mane vedė ir kita mintis: prieš porą metų, neturėdama vaikų ir dar netekėjusi, maniau, kad mano gyvybės vertė nėra tokia didelė, kad bijočiau ją prarasti.“

Ji nutarė padėti gydytojams, kurie rizikuodami savo gyvybėmis išgelbėjo dešimtis, šimtus, o kartais ir tūkstančius žmonių. Ir ji galėjo padėti šimtams kitų. Vėliau Olena ištekėjo ir, kai pradėjo lauktis, nebegalėjo fiziškai keliauti į karščiausias fronto vietas, nes tapo atsakinga ne tik už savo, bet ir už  gyvybę. Tada ėmė tiekti vaistus į frontą per kurjerius.

Olenos ir jos vyro meilės istorija gimė karo įkarštyje – laikotarpiu, kuris išmėgina daugelį šeimų ir susižadėjusių porų. Kai susituokė, Olena stengėsi jį aplankyti, kai tik galėdavo ir kai galėdavo jį pasiekti saugioje vietoje. Tačiau kai ėmė lauktis kūdikio, galimybių keliauti neišvengiamai sumažėjo, periodas buvo labai sunkus: per metus vyras namo grįžo tik du kartus ir labai trumpam. Gimus kūdikiui, vyras atvyko aplankyti jų ligoninėje ir praleido su jais porą savaičių, bet tada atstumas vėl juos išskyrė beveik šešiems mėnesiams. Tai buvo sudėtingiausias laikotarpis tiek fiziškai, tiek emociškai, sunkiausia, kad negalėjo pasidalyti su vyru džiugiomis pirmosiomis akimirkomis – kūdikio šypsena ar kita patirtimi, kurios beveik neįmanoma nusakyti žodžiais.

Savanorystė
Savanorystė

Kai sūnui suėjo šeši mėnesiai, atšilo orai, Olena su sūnumi vyrą galėjo aplankyti bent trumpam. Sunkiausia akimirka Olenai yra grįžimas namo po apsilankymo: Lukas, išgirdęs vyrišką balsą, ieško tėvo veido tarp sutiktų vyrų veidų ir liūdi, kai jo neranda. Tai labai skaudina Oleną ir ji stengiasi daryti viską, ką gali, kad jos mažasis berniukas praleistų daugiau laiko su tėvu. Daugelis šeimų išgyvena panašias situacijas, o moterų, motinų ir kariškių seserų paramos grupės siūlo pagalbą, konsultacijas ir paramą, padėdamos viena kitai – tarp jų ir Olena.

Popiežius laimina Luką
Popiežius laimina Luką

Iš viešnagės Romoje šeima parsiveža ne tik prisiminimus apie dalyvavimą bendrojoje audiencijoje Vatikane, kurios metu popiežius Leonas palaimino mažąjį Luką, bet ir piligrimų iš įvairių pasaulio šalių solidarumą. „Kai jie klausė, iš kur esame, ir mes atsakėme, kad iš Ukrainos, jie sakė, kad mus palaiko, kad už mus meldžiasi. Jų maldas ir solidarumą aš parvežu namo į Ukrainą, perduosiu ir mūsų kariams. Nes jiems svarbu žinoti, kad jie nėra vieni, kad kažkas juos atsimena, aš džiaugsmingai toliau skleisiu šią žinią“, – sako Olena.

(DŽ/Vatican News)

2025 spalio 31, 19:26