Ulsterio projektas: mokyti paauglius būti „taikos ambasadoriais“
Ulsterio projektas, pradėtas kurti 1975 m. ant pelenų, likusių po Šiaurės Airijos konflikto, atšventė 50-ąsias metines. Projekto tikslas buvo skatinti taikos ir supratimo vertybes tarp jaunų katalikų ir protestantų visoje Šiaurės Airijoje, giliai sužeistoje ir susiskaldžiusioje visuomenėje. Minint šią sukaktį, lapkričio 1 d. Eniskilene vyko ekumeninės pamaldos, kurios prasidėjo Šv. Makartino anglikonų katedroje ir baigėsi Šv. Mykolo katalikų bažnyčioje. Pamaldose dalyvavo Airijos katalikų arkivyskupas Eamonas Martinas ir anglikonų arkivyskupas Johnas McDowellas.
Per pastaruosius 50 metų projekte dalyvavo apie 25 000 jaunuolių. Paauglių grupės, kurių pusė yra protestantai, pusė – katalikai, užsiregistravo mėnesio trukmės viešnagei pas priimančias šeimas Jungtinėse Valstijose, kur jie dalyvauja išsamioje mokymo ir dalijimosi programoje, kuria siekiama suteikti dalyviams „galimybę tapti taikos ambasadoriais savo bendruomenėse“. Jaunimas įsijungia į socialinę veiklą, bendruomenės tarnystės projektus ir lanko pamaldas įvairiose bažnyčiose. Jie dalyvauja veikloje ir diskusijose apie problemas, su kuriomis susiduria paaugliai, siekiant skatinti abipusį supratimą ir naujus būdus įveikti išankstines nuostatas ir stereotipus, kurie prisideda prie nelygybės visuomenėje.
Nors iš pradžių projektas daugiausia dėmesio skyrė stereotipams, kurie buvo pagrindinė aršaus katalikų ir protestantų konflikto Šiaurės Airijoje priežastis, šiandienos gairės ir toliau daugiausia dėmesio skiria išankstinių nusistatymų, pagrįstų religija, rasine ir etnine kilme, griovimui, suteikiant paaugliams priemones, reikalingas tolerancijai, pagarbai ir vienybės įvairovėje kultūrai skatinti.
„Neturėkime iliuzijų“, – sakė katalikų arkivyskupas Eamonas Martinas. „Šis darbas nėra lengvas, ypač kai išlieka neišspręstas skausmas ir sielvartas; kai procesą stabdo nepasitikėjimas arba politika.“ Dėl šios priežasties, tęsia arkivyskupas Martinas, dar svarbiau, kad atsirastų naujų pranašų, kurie galėtų atverti erdves empatijos ir dialogo puoselėjimui, suvokiant, kadniekas negali vienas išgydyti mūsų neramios praeities žaizdų. „Nebaigtam taikos darbui reikia lyderystės daugeliu lygmenų: bažnyčiose ir tarp politikų, verslo lyderių, pedagogų, bendruomenės darbuotojų ir savanorių“, – sakė arkivyskupas.
(DŽ/SIR)
