Paieška

Kainos eurais ir levais Bulgarijoje Kainos eurais ir levais Bulgarijoje   (ANSA)

Ant pirmųjų bulgariškų euro monetų – du garsūs krašto šventieji

Nuo 2026 m. sausio 1-osios Bulgarija tapo visaverte euro zonos nare. Ant pirmųjų bulgariškų euro monetų – du garsūs krašto šventieji, panašiai, kaip ir iki šiol cirkuliavusių levų.

Ant vieno euro monetos – Bulgarijoje itin mylimas ir gerbiamas šv. Jonas (Ivanas) iš Rilos, gyvenęs pirmojo tūkstantmečio pabaigoje, 876–946 metais. Daug žinių apie šventąjį per amžių tėkmę įgijo legendinį pobūdį, tačiau žinoma, kad jis gimė kalvotose Skirno kaimelio apylinkėse. Jo šeima buvo paprasta, bet nieko nestokojanti, vertėsi paprastais kaimo darbais. Sulaukęs 25 metų, po tėvų mirties, Jonas pasiryžo gyvenimui, kurio, rodos, visada troško – tapti Dievui pasišventusiu eremitu (atsiskyrėliu). Išdalijęs paveldėtą turtą, pasitraukė į vieną kalvą, bet, pasakojama, iš ten jį išvijo plėšikai. Tada Jonas pasuko link iš toli matomų Rilos kalnų, kurių pirmuosius gūbrius nuo jo gimtojo kaimo skyrė mažiau nei trisdešimt kilometrų. Čia jis, įvairiose vietose, grotose ir drevėse, praleido visą likusį gyvenimą, pelnydamas asketo, šventojo, išminčiaus ir gydytojo šlovę. Kai jo gyvenamoji vieta tapdavo pernelyg žinoma ir per daug lankoma, patraukdavo į kitą. Išliko pasakojimas, kad kartą jį panoro pamatyti vienas iš pirmųjų Bulgarijos valdovų – karalius Petras I, per savo daugiau nei keturiasdešimt metų trukusį valdymo laikotarpį palikęs didelį ir svarbų pėdsaką Bulgarijos istorijoje. Tačiau kai valdovas pasiekė nuolankiojo atsiskyrėlio buveinę, šis neprisiartino, tik iš tolo nusilenkė. Karalius norėjo palikti aukso, bet šventasis eremitas priėmė tik vaisius. Šv. Jonas ir aplink jį susibūrusi mokinių ir bendraminčių bendruomenė yra siejami su Rilos vienuolyno, turinčio nacionalinės šventovės statusą, įsteigimu viename iš Rilos kalnų masyvo slėnių.

Ant dviejų eurų monetos pavaizduotas vienuolis, keliautojas, istorikas šv. Paisijus, gyvenęs 1722–1773 metų laikotarpiu. Jis dažnai vadinamas šv. Paisijumi iš Hilendaro, mat šiame istoriniame Atono kalno vienuolyne (dabartinėje Graikijoje) praleido keliolika metų, tapdamas vienu iš bendruomenės vyresniųjų. 1762 metais Paisijus užbaigė „Slavų-bulgarų istoriją“, kurioje aprašo bulgarus, jų karalius ir šventuosius, svarbiausius įvykius ir mūšius. Šis veikalas atliko labai svarbų vaidmenį XVIII amžiaus ir ypatingai XIX amžiaus bulgarų tautinio atgimimo sąjūdyje, savo ruožtu suformavusiame naują politinę bulgarų sąmonę. Tai buvo esminė prielaida, leidusi po šimtmečių pavaldumo atsiskirti nuo Osmanų imperijos ir įkurti šiuolaikinę Bulgarijos valstybę. Ant bulgariškos dviejų eurų monetos taip pat iškalta malda – „Dieve, saugok Bulgariją“. (RK / Vatican News)

 

2026 sausio 13, 15:50