JAV kardinolų pareiškimas dėl šalies užsienio politikos
Bendro pareiškimo autoriai pažymėjo, kad karas Ukrainoje bei poslinkiai, susiję su Venesuela ir Grenlandija, iškėlė esminių klausimų dėl karinės jėgos panaudojimo ir taikos prasmės. Jie patikino, kad atmeta karą, kaip žiaurų interesų gynimo įrankį ir kad kariniai veiksmai, kuriuos galima taikyti tik kaip paskutinę priemonę kraštutinėse situacijose, negali būti pripažinti kaip įprasta priemonė nacionalinei politikai vykdyti.
Patikinę, kad popiežius sausio 9 d. savo kalboje diplomatams suteikė etines gaires Amerikos užsienio politikos krypčiai ateinantiems metams, bendro pareiškimo autoriai priminė Leono XIV žodžius, kuriais popiežius nuogąstavo dėl daugiašališkumo silpnėjimo, dialogą ir susitarimo diplomatiją keičiančios jėgos diplomatijos, karo grįžimo, plintančio pritarimo karui, principo, draudžiančio tautoms naudoti jėgą, kad pažeistų kitų sienas, nesilaikymo, taikos siekimo ginklais, kaip būdo savo viešpatavimui įtvirtinti.
„Turime siekti tokios užsienio politikos, kuri gerbtų ir gintų žmogaus asmens teises, religijos laisvę ir žmogaus orumą visame pasaulyje, ypač ekonominės paramos priemonėmis laikotarpiu, kai tautų teisė pačioms spręsti savo likimus atrodo pernelyg trapi pasaulyje, kuriame daugėja konfliktų“, – pažymėjo kardinolai B. Cupichius, R. W. McElroy’us ir J. W. Tobinas.
Pastebėję, kad nacionalinę diskusiją apie Amerikos politikos moralinius pagrindus klampina susipriešinimas, partiškumas, siauri ekonominiai ir socialiniai interesai, pareiškimo bendraautoriai patikino, kad popiežius Leonas yra suteikęs nuorodų, leidžiančių pakelti nacionalinę diskusiją į kur kas aukštesnį lygį, ir kad jie per ateinančius mėnesius savo pasisakymais, mokymu ir palaikymu sieks, jog jis būtų pakeltas į aukštesnį lygmenį. (SAK / VaticanNews)
