Paieška

Kardinolas D. Nzapalainga Kardinolas D. Nzapalainga 

Kard. D. Nzapalainga: „Labai džiaugiuosi, kad kraštas išliko ramus“

Kai 2015 m. popiežius Pranciškus aplankė Centrinę Afrikos Respubliką ir jos sostinėje lapkričio 29 d. atvėrė pirmąsias Gailestingumo Jubiliejaus Šventąsias duris, šalį krėtė ginkluoti susirėmimai, motyvuoti gentine ir religine priklausomybe. Smurtui ir žiaurumui aprašyti kartais trūko žodžių. 2025 m. gruodį vykusiuose prezidento rinkimuose tvyrojo įtampa, bet kraujo liejimo išvengta ir vien tai jau yra didelis pasiekimas.

Apie tai anglakalbei katalikiškai interneto svetainei „Crux“ kalbėjo Bangui arkivyskupas kardinolas Dieudonné Nzapalainga, buvęs greta popiežiaus Pranciškaus jo kelionės metu, ir neabejotinai vienas iš labiausiai krašto taikai ir susitaikymui nusipelniusių Centrinės Pietų Afrikos visuomenės lyderių. Šią reputaciją jis užsitarnavo asmeniškai vykdamas taikyti ten, kur buvo tiek daug nuoskaudų ir keršto, kad keletą kartų pats vos neprarado gyvybės.

 

„Rinkimai yra svarbus momentas šaliai, nes piliečiai laisvai ir skaidriai gali pasirinkti žmones, kurie lems šalies ateitį. Labai džiaugiuosi matydamas, kad apskritai šalis išliko rami. Nematėme jokio smurto ar agresijos veiksmų. Žinoma, čia ir ten girdžiu, kad buvo pažeidimų ir kitų problemų, bet sprendimą dėl to priims Nacionalinė rinkimų komisija. Ginčai sprendžiami taikiai, dialogo būdu, juos spręs Rinkimų komisija ir Konstitucinis teismas. Matome, jog valstybės įsteigtos institucijos sprendžia ginčus, kad šalyje būtų taika ir ramybė“, –  2026 m. sausio 9-osios interviu džiaugėsi taikiais prezidento rinkimais kardinolas, kuris, dėl jo didelės reputacijos, net pats juose spaustas dalyvauti. Jis atsisakė, tardamas, kad jo vaidmuo yra kitas – būti Dievo žmogumi, kuris stengiasi nuginkluoti širdis ir sielas, kuris rūpinasi visų gyvybe, katalikų ir musulmonų. Kaip minėta, susirėmimai buvo ir religinio pobūdžio, vienas grupuotes sudarydavo daugiausia musulmonai, kitas – krikščionys, nors iš abiejų religijų dažnai tebuvo likęs tik vardas.

2013–2015 metais buvo iš tiesų sunku, nesaugu visur, valdžios galios apsiribojo sostinės teritorija. Ir šiandien yra nesaugumo, banditizmo, ekstremizmo kišenių. Bet didžioji šalies dalis yra tvarką užtikrinančios vyriausybės, o ne sukilėlių rankose. Galima iš tiesų pasakyti, jog kraštas yra valstybės rankose.   

„Palyginus su tuo, ką patyriau anksčiau, matau akivaizdų saugumo pagerėjimą, nes dabar galima išvykti iš Bangui ir keliauti iki Kamerūno sienos. Galiu išvykti iš Bangui ir keliauti į Bambarį, ir nebūti sustabdytas kelyje banditų. Anksčiau keliaudavome su labai dideliu baimės ir nerimo jausmu“, – prisiminė kardinolas.

„Kaip ganytojai, negalime džiaugtis, kai mūsų avys pasiklysta“, – sakė Bangui arkivyskupas, kalbėdamas apie tas sritis, kur dar nesaugu, kur daug ginkluoto plėšikavimo, kur valdžia dar turi išspręsti daug problemų.  

„Ir man tai proga kreiptis į jaunus žmones, kurie turi ginklų. Noriu jiems pasakyti, kad mes niekada šios šalies nesukursime su ginklais. Ją sukursime, kai sutiksime susėsti ir pradėti pokalbį, užduoti tikrus klausimus ir kartu ieškoti sprendimų. Niekas iš šono neatneš diplomatinio lagaminėlio, iš kišenės neištrauks sprendimus, kurių mums reikia. Priešingai, patys turime juos sugalvoti, remdamiesi mūsų kultūros ir tautos genijumi. Mes pakankamai kentėjome. Atėjo laikas kalbėtis, laikas derėtis. Atėjo laikas ieškoti vadinamojo konsensuso, atsisakant tam tikrų dalykų. Ne tik dėl mūsų pačių, mūsų naudos, bet ir dėl ateities kartų. Laikas suteikti vietą ar laiką jaunuoliams eiti į mokyklą, žmonėms pirkti ir parduoti, tėvams dirbti žemę, ligoniams gauti vaistų. Tai yra žmonių ir gerų dalykų laisvė. Turime galvoti apie visą tai“, – kalbėjo Bangui arkivyskupas. Pasak jo, svarbiausia, kad rinkimų laimėtojas vienytų, vienytų ir dar kartą vienytų visus. Krašto rytuose ir vakaruose, šiaurėje ir pietuose, tuo pat metu gerbdamas pliuralizmą ir skirtumus, spręsdamas tai, kas kelia žmonių frustraciją, kurią jie manosi galį išspręsti tik ginklais. 

„Norėčiau, kad sprendimą rastume dialogo būdu. Kaip krikščionis, savo įsitikinimus grindžiu Šventuoju Raštu, teigiančiu, kad pradžioje buvo Žodis. Pasikliauju Jėzumi Kristumi, žodžiu, kuris paliečia, žodžiu, kuris nuramina, žodžiu, kuris keičia, žodžiu, kuris kuria. Ir tikiu, kad, pasitikėdamas Jėzumi Kristumi, kuris yra Žodis, galiu užmegzti dialogą, komunikuoti su savo broliais ir seserimis, o tai reiškia ir jų klausytis. Kartu mes galime pradėti statyti. Kiekvienas iš mūsų turi savo vietą. Visiems reikia pažiūrėti vienas kitam į akis“, – pridūrė kardinolas D. Nzapalainga. (RK / Vatican News)

2026 sausio 19, 11:40