Vatikano diplomatas: daugiau dėmesio psichinei sveikatai ir etiškai transplantacijai
Pasak Šventojo Sosto diplomato, psichinė sveikata yra viena labiausiai apleistų sveikatos sričių. Šiuo požiūriu dažnai susiduriama su stereotipais, žinių trūkumu ir klaidinančiais teiginiais. Psichinės sveikatos būklę neretai lydi diskriminacija ir stigma, izoliacija ir marginalizacija.
Atskirai reikia pabrėžti jaunų žmonių psichinės sveikatos klausimą. Įvairūs psichinės sveikatos veiksniai, susipynę su egzistencinėmis krizėmis, juos gali įstumti į neviltį, atimti prasmės jausmą ir pastūmėti į savižudybę, kuri yra trečia pagal dažnį mirtingumo priežastis. Kartu su psichinės sveikatos poreikiais reikia pripažinti ir asmens dvasinę dimensiją bei poreikius, o profesionalią psichinės sveikatos priežiūrą derinti su dvasine parama, kuri turi potencialą suteikti prasmės, reikalingumo, tikslo ir vilties kryptis. Kai jauni žmonės supranta, kad jie nėra atsitiktinis ir šalutinis visatos produktas, bet yra sukurti pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, yra jo mylimi ir trokštami, gyvenimas įgyja prasmę netgi skausmo ir kančios akivaizdoje.
Kultūroje, kur vyrauja skuba, noras viską turėti dabar ir abejingumas, trukdantys mums pripažinti kitų poreikius ir kentėjimą, dvasinė pagalba skatina pripažinti gyvenimo dovaną ir kiekvienam asmeniui Dievo duotą orumą. Ji taip pat palengvina prasmės paieškas ir prisideda prie autentiškų santykių visuomenės kūrimo, kur rūpinimasis visais apima ir dalijimąsi skausmu.
*
Kitoje kalboje arkivyskupas Ettore Balestrero priminė dvigubą Šventojo Sosto nuostatą transplantacijos klausimais. Viena, organų, audinių dovanojimas po mirties yra kilnus ir dosnus veiksmas. Antra, jis turi būti etiškas ir pagarbus asmens orumui. Pasak diplomato, Šventasis Sostas vertina Pasaulio sveikatos organizacijos patikinimą, kad kuriant Pasaulinę žmogaus ląstelių, audinių ir organų donorystės bei transplantacijos strategiją bus atsižvelgta į donorų ir gavėjų orumą, lygios prieigos ir saugumo reikalavimus. Ypač vertintinas savanoriškos ir neatlygintinos donorystės pobūdis, laisvas ir informuotas sprendimų priėmimas, taip pat pažeidžiamų asmenų apsauga. Siekiant užtikrinti pagarbą žmogaus orumui reikia vengti bet kokio išnaudojimo. Žmogaus kūnas niekada neturi būti redukuotas į prekybos objektą ar traktuojamas kaip toks.
Kalbėdamas apie investicijas į plėtrą ir inovacijas, ypač biotechnologijų ir ksenotransplantacijos (gyvūnų organų transplantacija žmonėms) srityse, arkivyskupas E. Balestrero pateikė tokias pastabas.
Viena, turi būti įvertintas gyvūninės kilmės organo ar audinio poveikis jį priimančio asmens tapatybei bei saugumui. Antra, kalbant gyvūnų organų transplantaciją žmonėms, morališkai nepriimtina atsakingų už asmens tapatybę organų – ypač prokreacijos ir smegenų dalių – transplantacija. Gavėjo tapatybė turi būti išsaugota. Transplantacija neturi pažeisti asmens psichologinio ar genetinio integralumo, be to, turi būti įrodyta biologinė sėkmės galimybė, nesukeliant gavėjui nepagrįstos rizikos. Trečia, reikia atsižvelgti į gyvūnų gerovę. Žmogus užima išskirtinę vietą sukurtoje tvarkoje, tačiau jai neviešpatauja, greičiau atsakingai tvarko. Reikia užkirsti kelią bet kokiam nereikalingam gyvūnų kentėjimui, o vykdant mokslinius tyrimus – gerbti biologinę įvairovę ir rūšių pusiausvyrą.
Kalbėdamas apie biotechnologijas ir bioinžineriją, Šventojo Sosto stebėtojas ragino investuoti į suaugusių kamieninių ląstelių ir audinių gavimo technologijas. Morališkai nepriimtinas pluripotentinių embrioninių kamieninių ląstelių naudojimas, nors ir turėtų poveikį. Tai apima ląsteles, gautas iš po dirbtinio apvaisinimo „likusių“ embrionų ar specialiai sukurtų kamieninėms ląstelėms gauti. Panašiai, smerktinas abortuotų vaisiaus ląstelių ir audinių naudojimas. Jų kaip „gydymo medžiagos“ traktavimas prieštarauja pagrindiniams principams, kuriais grindžiamas žmogaus orumas. Žmogiškos būtybės turi būti gerbiamos kaip žmogiški asmenys nuo pradėjimo. (RK / Vatican News)
