Paieška

„Ukrainos Pieta“ Todi mieste Italijoje „Ukrainos Pieta“ Todi mieste Italijoje 

„Ukrainos Pieta“ – motinų gedulas dėl fronte žuvusių sūnų

Ukrainiečių menininko ir kario Andrijaus Jermolenkos kūrinys, sukurtas dalyvaujant keliems Ivano Frankivsko miesto gyventojams, eksponuotas Italijoje, Todyje. Šioje kompozicijoje Kristus tampa fronte žuvusiu sūnumi, ginančiu užpultą tėvynę, kurį savo glėbyje laiko motina. Apie „Ukrainos Pieta“ projektą kalbame Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčiai švenčiant Didįjį šeštadienį.

Italija – pirma ilgos pilietinės piligriminės kelionės per Europą stotelė, kur pristatomas meno kūrinys, sukurtas meno terapijos dirbtuvių metu, simbolizuojantis ukrainiečių motinų, netekusių sūnų, gynusių savo šalį, skausmą. Todi miesto rotušėje eksponuotas paveikslas „Ukrainos Pieta“ buvo atidengtas prieš lotynų katalikų Velykas. Ukrainiečių ir italų kalbomis skambėjo „Stabat Mater“, liudijo keturios moterys, Ivano Frankivske įsikūrusios Žuvusių gynėjų giminaičių asociacijos narės. Kūrinyje, įkvėptame Michelangelo šedevro, žuvusio kario kūnas, pavaizduotas Kristaus vietoje, simbolizuoja visus tuos, kurie žuvo gindami savo šalį.

„Ukrainos Pieta“ pristatymas Todi miesto rotušėje
„Ukrainos Pieta“ pristatymas Todi miesto rotušėje

Halynos istorija: skausmas tampa misija. „Mus čia atvedė šeimos skausmas, kai staiga atrodo, kad  gyvenimas sustojo. Tai trijų vaikų motinos skausmas, kuri žiūri į juos ir žino, kad negali pakeisti jų tėvo“, – dalijasi asociacijos prezidentė Halyna Batiuk. Jos vyras Serhijus žuvo 2022 m. birželio 28 d.

Maria sako, kad Pieta – kiekvienos motinos, netekusios vaiko, atvaizdas. Jos vienturtis sūnus Markas žuvo 2024 m. balandžio 30 d. Maria pasakoja, kad šiame atvaizde ji mato kiekvieną moterį, kuri laiko savo ką tik gimusį vaiką ant rankų ir vėl jį laiko, kai žino, kad jo daugiau niekada nebepamatys.

Asociacijos narės bendrojoje popiežiaus audiencijoje
Asociacijos narės bendrojoje popiežiaus audiencijoje   (@Vatican Media)

Olena su vyru ir dviem dukterimis 2014 m. iš Donecko pabėgo į Mariupolį. „Savaitę prieš 2022 m. karą vyras primygtinai reikalavo išsiųsti mergaites į vakarų Ukrainą o mes abu, kariai, likome ginti miesto“, – prisimena Olena. Jos vyras Serhijus žuvo gindamas Azovstalį; Olena, kuriai pavyko jį pamatyti dieną prieš mirtį, taip pat buvo paimta į nelaisvę. Po trijų mėnesių nelaisvės Olena buvo paleista, šiandien ji gyvena Ivano Frankivske su dukromis, kur savo patirtį pritaiko padėdama reabilitacijoje kitiems veteranams. 

Viros 48 metų vyras žuvo Bachmuto fronte. Nors jis galėjo likti namuose ir rūpintis savo pagyvenusiais ir neįgaliais tėvais, pasirinko stoti į kariuomenę. Jis norėjo apsaugoti sūnų, kuris jau buvo fronte nuo 2019 m. Vyro kūnas dar negrąžintas, tačiau Vira nepraranda tikėjimo. Savo sielvartą ji pavertė tarnyste, rūpindamasi uošviais ir siuvinėdama šventas ikonas labdaros aukcionams. Jos dukra, grafikos dizaino studentė, prisidėjo prie projekto „Ukrainos Pieta“ dedikuodama jį savo tėvui.

Todi miesto ir Ukrainos ryšys siekia VII amžių: iš šio miesto kilęs popiežius Martynas mirė tremtyje Sevastopolyje. Ši istorinė gija savanorių dėka pavirto konkrečia ir nuolatine humanitarine veikla. Nuo pat 2022 m. invazijos miesto bendruomenė nenutrūkstamai teikia pagalbą ukrainiečiams.

2026 balandžio 11, 13:02