Lenkijos ir Ukrainos ganytojai: nuginkluokime žodžius
Pastarosiomis savaitėmis labai pablogėjo lenkų ir ukrainiečių tarpusavio santykiai. Nesusipratimai prasidėjo po to, kai Ukrainos prezidentas nusprendė vieną kariuomenės dalinį pavadinti Ukrainos Sukilėlių Armijos vardu. Šiems, už laisvą Ukrainą kovojusiems kariams, lenkai verčia kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Voluinėje įvykdytų lenkų tautybės civilių gyventojų žudynių. Įtampa pasiekė viršūnę, kai Lenkijos prezidentas atėmė iš Ukrainos prezidento anksčiau jam suteiktą aukščiausią valstybinį apdovanojimą. Spaudoje ir ypač socialiniuose tinkluose prasidėjo žodžių karas, pasipylė kaltinimai ir užgauliojimai.
Birželio pabaigoje į neracionalioms emocijoms pasidavusius tautiečius kreipėsi Lenkijos ir Ukrainos katalikų ganytojai – lenkai kardinolai Konradas Krajewskis, Kazimierzas Nyczas, Grzegorzas Rysis, ukrainietis kardinolas Mykola Byčokas, dalyvavę Romoje vykusioje kardinolų konsistorijoje. Kartu su jais bendrą kreipimąsi pasirašė ir Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas.
Pareiškime visų pirma sakoma, kad lenkų ir ukrainiečių susitaikinimas yra ne tik dviejų tautų būsimų gerų santykių, bet ir bendro krikščioniško liudijimo patikimumo sąlyga. „Sekdami popiežiumi Leonu, esame įsitikinę, kad pirmasis žingsnis į taiką yra kalbos nuginklavimas“, – rašo ganytojai pabrėždami, kad tai turi padaryti abi pusės. Reikia nuginkluoti ne tik žodžius, bet ir gestus, ženklus bei simbolius. Jie taip pat gali žeisti, užverti kelią susitikimui ir kelti baimę.
„Su skausmu stebime tarpusavio įtampą ir atgimstančias priešiškumo nuotaikas tarp lenkų ir ukrainiečių, – rašoma bendrame pareiškime. – Dar labiau skaudu dėl to, kad visa tai vyksta tuo metu, kai Ukraina vis dar patiria karo žiaurumus, o Lenkija pastaraisiais metais parodė didžiulį solidarumą milijonams ukrainiečių. Visa tai vyksta tuo metu, kai Ukrainos katalikai mini 25-ąsias istorinio popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Ukrainoje metines.“
Šiame kontekste lenkų ir ukrainiečių kardinolai ir didysis arkivyskupas primena Jono Pauliaus II žodžius, skirtus tragiškų Voluinės įvykių 60-osioms metinėms. 2003 m. popiežius, be kita ko, rašė: „Antrojo pasaulinio karo sumaištyje, kai solidarumo ir tarpusavio pagalbos poreikis turėjo būti dar svarbesnis, tamsus blogis užnuodijo širdis, o ginklai praliejo nekaltą kraują. Dabar daugumos lenkų ir ukrainiečių širdyse vis stiprėja gilaus sąžinės ištyrimo poreikis. Jaučiama susitaikinimo būtinybė, kuri leistų pažvelgti į dabartį ir ateitį nauja dvasia. […] Naujasis tūkstantmetis, į kurį neseniai įžengėme, reikalauja, kad ukrainiečiai ir lenkai neliktų pavergti liūdnų praeities prisiminimų. Svarstydami praeities įvykius naujoje perspektyvoje ir imdamiesi kurti geresnę ateitį visiems, tegul jie žvelgia vieni į kitus susitaikinimo žvilgsniu“ (Vatikanas, 2003.07.07).
Ganytojai savo pareiškime kartoja prieš 23 metus skelbtą šventojo popiežiaus raginimą lenkams ir ukrainiečiams atsiversti, o ne teisti vieniems kitus. „Tik tada galime raginti kitą atsiversti, jei patys nuolankiai pripažįstame savo kaltę. Mūsų tautas sieja pernelyg daug, kad galėtume sau leisti iššvaistyti bendrą paveldą. Primesdami kitiems siaurą praeities ir ateities viziją, pasiduodame šiandien dominuojančiai smurto ir jėgos kultūrai. Kartu su popiežiumi Leonu raginame visus stengtis mąstyti bendrojo gėrio, o ne vien siaurų interesų kategorijomis. Evangelija, kuria tikime, moko mus, kad vaistas nuo nuodėmės yra atleidimas, o riba, kurią Dievas nustatė blogiui, yra gailestingumas“, – sakoma lenkų ir ukrainiečių ganytojų, keturių kardinolų ir didžiojo arkivyskupo, pasirašytame raginime abiem tautoms. (jm / Vatican News)
