Paieška

Vatican News

Popiežius Asyžiuje: žmogui tarnaujanti ekonomika nėra utopija

Šeštadienį, rugsėjo 24 d., popiežius Pranciškus lankėsi Asyžiuje ir susitiko su daugiau kaip tūkstančiu jaunųjų ekonomistų, verslininkų ir ekonomikos studentų, dalyvavusių nuo ketvirtadienio vykusiame susitikime „Pranciškaus ekonomika“.

„Šios akimirkos laukiau daugiau nei trejus metus“, – sakė popiežius, primindamas, kad „Pranciškaus ekonomikos“ susitikimo idėja gimė jau 2019 m. pavasarį, tačiau dėl pandemijos teko šį renginį kelis kartus atidėti. Šis susitikimas daugeliui jame dalyvavusių jaunuolių buvo proga ir paskata dar labiau pasiryžti tęsti jau anksčiau pradėtą veiklą. Susitikimas šv. Pranciškaus mieste Asyžiuje suteikė platesnį akiratį tam, ką jaunimas jau veikė savo vietinėje aplinkoje, leido pasijusti pasaulinės jaunų žmonių, turinčių tokį patį pašaukimą, bendruomenės dalimi. Ekonomikos sferoje, kaip ir visame visuomenės gyvenime, labai svarbus jaunatviškas entuziazmas ir troškimas siekti geresnio pasaulio. Kai trūksta kūrybiškumo, optimizmo, entuziazmo visuomenė ir ekonomika tampa liūdna, pesimistiška ir ciniška.

Dėkodamas jauniems žmonėms už parodytą atsakomybę ir už įsipareigojimą kurti teisingesnius, labiau žmones ir aplinką gerbiančius ekonomikos modelius, popiežius davė jiems tris patarimus. Pirmasis, tiesiogiai išplaukiantis iš Pranciškaus Asyžiečio liudijimo, – tai patarimas žiūrėti į pasaulį vargstančiųjų akimis, iš stokojančio ir kenčiančio žmogaus perspektyvos. Popiežius priminė, kad būtent pranciškoniškasis dvasingumas paskatino kurti pirmąsias solidarios ekonomikos teorijas ir netgi pirmuosius, jau Pranciškaus Asyžiečio laikais atsiradusius šalpos bankus. „Jūs taip pat pagerinsite ekonomiką, jei sugebėsite į pasaulį pažvelgti iš vargstančiųjų ir atstumtųjų perspektyvos“, – sakė popiežius Pranciškus.

Antrasis patarimas, kurį turėtų atsiminti visų pirma tie, kurie užsiima teoriniu ekonomikos problemų sprendimu, – atsiminti žmogaus darbo svarbą ir vertę. Nedarbas jau dabar yra viena didžiausių mūsų laikų problemų, o rytoj ji bus dar didesnė. Neturėdami mėgstamo, deramai apmokamo darbo jauni žmonės nesugeba tapti savarankiškais, tikrai suaugusiais žmonėmis. Darbas yra svarbi prasmingo, žmogaus orumą atitinkančio ir laimingo gyvenimo dalis. Todėl ekonomikos vystymo akiratyje turi būti ne tik prekių ir paslaugų kūrimas, bet ir dėmesys darbui.

Trečiasis jauniems ekonomistams ir verslininkams popiežiaus duotas patarimas – stengtis įkūnyti savo idealus, troškimus, išpažįstamas vertybes. Gilių pėdsakų žmonijos istorijoje paliko tie, kurie lemtingais momentais sugebėjo savo idealus ir troškimus paversti konkrečiais darbais. Reikia ne tik rengti kongresus, bet ir pasirūpinti, kad gerai veiktų mokyklos ir universitetai, bankai, profesinės sąjungos, kooperatyvai, įvairios institucijos. Naujai ekonomikai sukurti reikia suderinto širdies, galvos ir rankų darbo, sakė popiežius, dėkodamas jaunuoliams už įsipareigojimą ir linkėdamas eiti pirmyn, skatinamiems šv. Pranciškaus įkvėpimo ir lydimiems jo užtarimo.

Susitikimo pabaigoje buvo paskelbtas „Pranciškaus ekonomikos paktas“, kurį pasirašė popiežius Pranciškus ir visi Asyžiuje vykusio renginio dalyviai.

„Mes, jaunieji ekonomistai, verslininkai ir pokyčių kūrėjai, atvykę į Asyžių iš visų pasaulio kraštų, suvokdami, kokia atsakomybė tenka mūsų kartai, šiandien kiekvienas atskirai ir visi kartu įsipareigojame savo gyvenimą skirti tam, kad šiandienos ir rytojaus ekonomika taptų ekonomika pagal Evangelijos dvasią“, – sakoma popiežiaus ir jaunuolių pasirašytame pareiškime. Jaunimas įsipareigoja kurti taikos, o ne karo ekonomiką; ekonomiką, kuri atmeta ginklų, ypač masinio naikinimo ginklų, kūrimą ir platinimą; ekonomiką, kuri rūpinasi kūrinija ir jos neišnaudoja; ekonomiką, kuri tarnauja žmogui, šeimai ir gyvybei, gerbia kiekvieną moterį, vyrą ir vaiką, pagyvenusius žmones, ypač tuos, kurie yra silpniausi ir pažeidžiamiausi; ekonomiką, kuri rūpinasi žmogumi, nepalieka nė vieno nuošalyje, ekonomiką, kuri visiems užtikriną galimybę dirbi; ekonomiką, kurioje finansai tarnauja bendrai pažangai; ekonomiką, kurioje vertinamos ir saugomos tautų kultūros ir tradicijos, visos gyvosios būtybės ir gamtiniai ištekliai; ekonomiką, kuri kovoja su visų formų skurdu, mažina nelygybę, ekonomiką, kuri vadovaujasi etika ir yra atvira transcendencijai, kuria gerovę visiems, teikia džiaugsmą. „Mes tikime tokia ekonomika, – rašo Asyžiaus pakto signatarai, – ji nėra utopija, nes mes ją jau kuriame.“ (jm / Vatican News)

2022 rugsėjo 24, 13:30