Prieš 750 metų mirė šv. Tomas Akvinietis
Seminaro dalyviams pasiųstoje žinioje popiežius Pranciškus rašo, kad nors Tomo laikais dar nebuvo socialinių mokslų, kaip mes juos suprantame šiandien, tačiau galima sakyti, kad jo kruopštūs biblinio teiginio, jog žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą, tyrimai padėjo nutiesti kelią šiuolaikinių socialinių mokslų raidai. Šiuolaikiniai socialiniai mokslai į žmogiškąsias problemas ir žmogaus pažangos siekį žvelgia taikydami įvairius požiūrius ir metodus, kurie yra ar turėtų būti grindžiami neprilygstamu žmogaus asmens orumu.
Remdamasis Aristotelio nustatytais principais Tomas teigė, kad dvasinės gėrybės yra svarbesnės už materialines gėrybes ir kad bendras visuomenės gėris yra svarbesnis už individų gėrį. Akvinietis skelbė žmogaus asmens, priklausančio ir fiziniam, ir dvasiniam pasauliui, vienovę ir prigimtinį orumą. Žmogus – tai būtybė, gebanti atskirti tiesą nuo melo ir gėrį nuo blogio. Šis įgimtas gebėjimas tradiciškai yra vadinamas prigimtiniu įstatymu. Pasak popiežiaus, Tomo Akviniečio tikėjimas prigimtiniu įstatymu, įrašytu žmogaus širdyje, gali suteikti naujų ir vertingų įžvalgų mūsų globalizuotam pasauliui, kuriame dominuoja teisinis pozityvizmas ir kazuistika, gali padėti ir toliau ieškoti tvirtų teisingos ir humaniškos socialinės tvarkos pagrindų.
Akvinietis, savo supratimą apie žmogaus orumą grindęs žmogiškąja prigimtimi, taigi kūrinijos tvarka, kaip krikščioniškasis mąstytojas taip pat teigia, kad nuodėmės sužeistą mūsų žmogiškąją prigimtį gydo ir išaukština malonė, kuri yra Kristaus įvykdyto atpirkimo vaisius. Kristus, per savo Kūną – Bažnyčią – įvairiais būdais dalija savo malones žmonėms, atsižvelgdamas į kiekvieno unikalias dovanas ir pašaukimus. Tomo įžvalga apie malonės veikimo būdų įvairovę turi didelę reikšmę siekiant suprasti socialinės santvarkos, grindžiamos susitaikymu, solidarumu, teisingumu ir rūpinimusi vieni kitais, dinamiką. Šia prasme Benediktas XVI tvirtino, kad, būdami Dievo meilės gavėjai, žmonės savo ruožtu tampa meilės davėjais, pašauktais tą meilę atspindėti tarnaudami teisingumui ir bendrajam gėriui.
* * *
Šv. Tomas Akvinietis yra vienas iškiliausių Vakarų mąstytojų. Gimęs apie 1224 m., jis pradėjo mokslus netoli gimtinės esančioje garsiojoje Monte Cassino benediktinų abatijoje, tačiau netapo benediktinu, o įstojo į kaip tik tais laikai įkurtą naują dominikonų ordiną. Tomas studijavo ir dėstė Kelne, Paryžiuje ir Italijos universitetuose. Mirė 1274 m. kovo 7 d. Fossanova abatijoje keliaudamas į Liono visuotinį Bažnyčios susirinkimą. 1323 m. jis buvo paskelbtas šventuoju. Daug šimtmečių šv. Tomas Akvinietis buvo vienas svarbiausių Katalikų Bažnyčios tikėjimo aiškinimo autoritetų. (jm / Vatican News)
