Leonas XIV: migrantai – geresnio gyvenimo vilties liudytojai
„Migrantai – vilties misionieriai“ – šią temą dar popiežius Pranciškus parinko šiųmetei Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai. Paprastai minima paskutinį rugsėjo mėnesio sekmadienį, šiais metais ji bus minima per Misionierių jubiliejų, vyksiantį Romoje spalio 4–5 dienomis.
„111-oji Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena, kurią mano pirmtakas pasiūlė šiais metais minėti kartu su Misionierių jubiliejumi, suteikia mums galimybę apmąstyti vilties, migracijos ir misijų ryšį, – rašo popiežius Leonas XIV. – Dabartinis pasaulio kontekstas – karai, smurtas, neteisingumas ir ekstremalūs klimato reiškiniai – verčia milijonus žmonių palikti savo tėvynę ir ieškoti prieglobsčio kitur.
Mūsų laikų pasaulyje paplitusi tendencija rūpintis tik savo bendruomenių interesais kelia grėsmę bendrai atsakomybei, daugiašaliam bendradarbiavimui, bendrojo gėrio įgyvendinimui ir visuotiniam solidarumui visos žmonių šeimos labui. Atsinaujinusios ginklavimosi varžybos, naujų ginklų, įskaitant branduolinius, kūrimo perspektyvos, nepakankamas dėmesys pavojingiems tebesitęsiančios klimato krizės padariniams, gilėjanti ekonominė nelygybė kelia rimtą susirūpinimą dėl ateities.“
Popiežius rašo, jog nepaisant šių bauginančių perspektyvų, reikia siekti, kad daugumos žmonių širdys degtų orumo ir taikos visiems žmonėms troškimu. Tokia ateitis yra esminė Dievo plano, skirto žmonijai ir visai kūrinijai, dalis. Ši ateitis jau prasidėjo. Ją jau pradėjo Jėzus Kristus. Mes tikime ir viliamės, kad ji bus galutinai įgyvendinta, nes Viešpats visada ištęsi savo pažadus.
Dievas į kiekvieno žmogaus širdį įdėjo laimės siekį. Ir būtent laimės ieškojimas bei viltis ją rasti yra vienas iš pagrindinių žmonių migracijos motyvų. Migracijos ir vilties ryšys aiškiai atsiskleidžia daugelyje šiuolaikinių migracijos patirčių. Pasak popiežiaus, migrantai, pabėgėliai ir perkeltieji asmenys yra vilties liudytojai, pasitikintys Dievu ir ištvermingai išgyvenantys nelaimes, tikėdamiesi ateities, kurioje laukia laimė ir visapusiškas vystymasis. „Karų ir neteisybės temdomame pasaulyje, net kai atrodo, kad viskas prarasta, migrantai ir pabėgėliai yra vilties skelbėjai. Jų drąsa ir atkaklumas yra didvyriškas tikėjimo liudijimas ir suteikia jiems jėgų nepasiduoti mirčiai, tykančiai šiandienos migracijos keliuose.“
Anot popiežiaus Leono XIV, mūsų laikų migrantų patirtyje matome daug panašumų su Izraelio tautos kelione per dykumą. Migrantai ir pabėgėliai taip pat primena Bažnyčiai jos piligriminį matmenį – vilties palaikomą kelionę į galutinę tėvynę. Kai Bažnyčia pasiduoda „sėslumo“ pagundai, ji nustoja būti civitas peregrina – dangiškosios tėvynės link keliaujančia „tauta piligrime“, nustoja „būti pasaulyje“, o tampa pasaulio dalimi.
Dalį savo žinios popiežius skiria krikščionims migrantams: jie gali tapti ypatingais vilties misionieriais juos priimančiose šalyse. Krikščionys migrantai savo dvasiniu entuziazmu ir gyvybingumu gali padėti atgaivinti apsnūdusias bažnytines bendruomenes, kurioms vis labiau gresia pavojus tapti dvasine dykuma. Dėl to krikščionys imigrantai turi būti pripažįstami ir vertinami kaip palaiminimas, galimybė atsiverti Dievo malonei, teikiančiai naujų jėgų ir vilties Bažnyčiai. Kita vertus, ir migrantus priimančios bendruomenės gali būti gyvas vilties liudijimas – vilties, jog atvykusieji sulauks, kad bus pripažįstamas jų, kaip Dievo vaikų, orumas.
Popiežius prašo visą Bažnyčią per Jubiliejaus pabėgėlių ir migrantų dienas melstis už keliauti ir ieškoti geresnės ateities priverstus žmones, patiki juos ir visus, kurie stengiasi jiems padėti, motiniškam Mergelės Marijos, Keliaujančiųjų Priebėgos, užtarimui. (jm / Vatican News)
