Leonas XIV delegacijai iš Prancūzijos: neturi būti skirties tarp politiko ir krikščionio
Visų pirma Šventasis Tėvas pabrėžė, kad krikščionys, vykdydami savo pilietines ar politines atsakomybes, siekdami kurti žmogiškesnį, teisingesnį, broliškesnį pasaulį, reaguoti į įvairius reiškinius Vakaruose, negali nieko padaryti geriau, kaip tik atsigręžti į Kristų ir prašyti jo pagalbos. Antra vertus, dėl Prancūzijoje kartais blogai suprantamo pasaulietiškumo nėra lengva veikti ir priimti tikėjimą atitinkančius sprendimus.
„Jėzaus mirtimi ir prisikėlimu pasiektas išganymas apima visas žmogaus gyvenimo sritis, tokias kaip kultūra, ekonomika ir darbas, šeima ir santuoka, pagarba žmogaus orumui ir gyvybei, sveikata, komunikacija, švietimas ir politika. Krikščionybė negali būti redukuota į paprastą asmeninį pamaldumą, nes ji apima gyvenimo visuomenėje būdą, persmelktą meile Dievui ir artimui, kuris per Kristų yra ne priešas, bet brolis“, – sakė popiežius.
Vietose, kur dirba audiencijos dalyviai, pasak Leono XIV, susiduriama su didelėmis socialinėmis problemomis: smurtu, nesaugumu, narkotikų platinimo tinklais, bedarbyste, žmonių santarvės nykimu. Atsiliepdamas į šias problemas viešų atsakomybių turintis krikščionis remiasi meilės dorybe, gauta per Krikštą. Ji yra Dievo dovana ir galia, kuri, kaip pažymima „Bažnyčios socialinės doktrinos sąvade“ (žr. 207 sk.), atveria naujus kelius, iš vidaus giliai atnaujina struktūras, socialines organizacijas, teisines normas.
Krikščioniška meilė tampa taip pat socialine ir politine meile: ji skatina mus mylėti visų bendrą gėrį ir jo siekti. Todėl visuomeninių atsakomybių turintis krikščionis bus geriau pasirengęs spręsti dabartinio pasaulio iššūkius tiek, kiek jis gyvena pagal savo tikėjimą ir liudija jį, kiek bus asmeniškai susijęs su Kristumi, kuris jį apšviečia ir suteikia jam stiprybės.
Jėzus labai aiškiai sako, kad be jo nieko negalėsime nuveikti (žr. Jn 5, 5). Todėl nereikia stebėtis, jog vertybių, kad ir kokios evangelinės jos būtų, bet „išvalytų“ nuo Kristaus, jų autoriaus, skleidimas yra bejėgis pakeisti pasaulį. Leonas sakė, kad vyskupas D. Blanchet paprašė jo pasidalyti patarimais.
„Pirmasis ir vienintelis patarimas, kurį jums duosiu, yra vis labiau vienytis su Jėzumi, gyventi pagal jo mokymą ir liudyti jį“, – pakartojo popiežius. Pasak jo, neturėtų būti tokio viešo asmens pasidalinimo: politiko dalies vienoje pusėje, o kitoje – krikščionio dalies. Turi būti politikas, kuris Dievo ir savo sąžinės akivaizdoje krikščioniškai išgyvena savo įsipareigojimus ir atsakomybę.
„Todėl esate pašaukti stiprinti savo tikėjimą, gilinti doktriną – ypač socialinę doktriną – kurios Jėzus mokė pasaulį, ir ją įgyvendinti eidami savo pareigas ir rengdami įstatymus. Jos pagrindai iš esmės atitinka žmogaus prigimtį, prigimtinį įstatymą, kuriuos gali atpažinti visi – taip pat nekrikščionys ir netikintieji. Todėl nereikia bijoti jos siūlyti ir su įsitikinimu ginti: tai yra išganymo doktrina, kuria siekiama visų žmonių gėrio, taikių, harmoningų, klestinčių ir susitaikiusių visuomenių kūrimo“, – kalbėjo popiežius. Jis sakė, kad puikiai supranta, jog viešai išpažinti krikščionišką tikėjimą turinčiajam viešą atsakomybę nėra lengva, ypač tose Vakarų visuomenėse, kur Kristus ir jo Bažnyčia yra marginalizuoti, ignoruojami, kartais išjuokiami. Jis taip pat žino apie spaudimo, partinių nurodymų ar, kaip taikliai yra apibūdinęs popiežius Pranciškus, „ideologinių kolonizacijų“ poveikį politikams.
„Reikia drąsos: drąsos kartais pasakyti „Ne, aš negaliu!“, kai kyla pavojus tiesai. Ir vėl, tik vienybė su Jėzumi – nukryžiuotu Jėzumi! – suteiks drąsos kentėti dėl jo vardo. Jis pasakė savo mokiniams: „Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“ (Jn 16, 33)“, – priminė popiežius, užtikrindamas audiencijos dalyvius, kad vienybėje su Kristumi jų pastangos duos vaisių ir bus atlygintos, patikėdamas juos ir jų šalį Dievo Motinos globai, suteikdamas apaštališkąjį palaiminimą. (RK / Vatican News)
