Popiežius pasveikino Italijos Valdiečių ir Metodistų Bažnyčias
Sinodo dalyviams pasiųstoje žinioje kalbama apie visiškos krikščionių vienybės viltį. Kardinolas patikino, kad krikščionių vienybės siekis yra labai brangus popiežiui Leonui XIV, kaip liudija jo pasirinktas vyskupiškasis ir popiežiškasis šūkis In Illo uno unum („Jame viename viena“). Popiežius sveikina kasmet rengiamo sinodo dalyvius ir užtikrina, kad nuolat meldžiasi, jog visi krikščionys galėtų nuoširdžiai eiti visiškos bendrystės link, liudydami Jėzų Kristų ir jo Evangeliją, bendradarbiaudami žmonių labui, ypač gindami žmogaus orumą, skatindami teisingumą ir taiką bei ieškodami bendrų atsakymų į kančios iššūkį, kuris slegia silpniausiuosius.
Valdiečių Bažnyčia yra viena seniausių reformuotų krikščioniškų bendruomenių. Jos ištakos siekia XII amžių, kai Liono pirklys Valdas, atsisakęs turto ir namų, ėmė skelbti Evangeliją ir raginti žmones gyvenime radikaliai laikytis Dievo įsakymų. Jo sekėjus ilgainiui imta vadinti valdiečiais arba valdensais.
Valdo sekėjai greitai susidūrė su Katalikų Bažnyčios pasipriešinimu. Prasidėjus diskriminacijai ir persekiojimams, valdiečiai rado prieglobstį Italijos ir Prancūzijos pasienio Alpių slėniuose. XVI amžiuje prasidėjus protestantų reformacijai valdiečiai prisijungė prie reformuotų bendruomenių. Nors oficialiai jie įsiliejo į evangelikų bendruomenių srautą, gyvendami atokiuose kalnų slėniuose ir toliau išlaikė savitumą. XIX amžiaus viduryje, dar prieš Italijos suvienijimą, Pjemontą valdęs karalius Karolis Albertas suteikė religijos laisvę visoms mažumoms, taip pat ir valdiečiams. Nuo tada jų bendruomenės pradėjo kurtis besivienijančios Italijos miestuose, o valdiečiai emigrantai sukūrė keletą bendruomenių Lotynų Amerikoje.
Prieš porą dešimtmečių Valdiečių Bažnyčia susijungė su Italijos Metodistų Bažnyčia. Šių bendruomenių tikintieji garsėja įsipareigojimu ekumeniniam ir tarpreliginiam dialogui, žmogaus teisių gynimui, vykdo socialinius ir kultūrinius projektus. (jm / Vatican News)
