Romoje mirė jauna piligrimė iš Egipto. Popiežiaus užuojauta

Pascale Rafic pasijuto blogai penktadienio vakarą, grįždama iš Romos į priemiesčio vietovę, kur buvo apsistojusi su bendraamžių grupe. Buvo iškviesta greitoji pagalba, tačiau mergina mirė pakeliui į ligoninę.

Popiežius susisiekė su vyskupu Jeanu-Marie Chami, Antiochijos graikų-melkitų katalikų patriarcho augziliaru Egiptui, ir per jį išreiškė savo dvasinį artumą mirusios merginos šeimai ir visai bendruomenei, kuriai ji priklausė. Šeštadienį popiežius taip pat priėmė piligrimus Pascale draugus. Leonas XIV meldėsi kartu su jaunuoliais, sukrėstais šio skaudaus įvykio.

„Liūdesys, kurį mums visiems sukelia mirtis, yra labai žmogiškas ir suprantamas jausmas, – sakė popiežius jaunimui iš Egipto. – Juolab kai su artimo žmogaus mirtimi susiduriame būdami toli nuo namų ir ypač kai esame susirinkę su džiaugsmu visi kartu švęsti savo tikėjimą. Staigi mirtis mums primena, kad ne viskas gyvenime nuo mūsų priklauso, ir, kaip sako pats Jėzus, nežinome nei dienos, nei valandos, kada dėl kokios nors priežasties mūsų žemiškasis gyvenimas baigsis.“

Popiežius paminėjo Evangelijos pasakojimą apie Marijos ir Mortos brolio Lozoriaus mirtį. Tai įvyko, kai Jėzus buvo toli, tačiau po kelių dienų jis atvyko pas gedinčias seseris, ir jos suprato, kad Jėzus yra prisikėlimas ir gyvenimas.

Popiežius priminė šv. Augustino mokymą, kad kai kas nors miršta, žinoma, yra labai žmogiška ir natūralu verkti, jausti skausmą dėl artimo žmogaus netekties. Tačiau jis taip pat sako, kad nereikia gedėti kaip pagonys, nes mes tikime į Jėzų Kristų, mirusį ant kryžiaus ir prisikėlusį iš numirusių. „Mūsų viltis yra prisikėlimas, – sakė popiežius. – Mūsų vilties šaltinis yra prisikėlęs Jėzus Kristus. Jis ragina mus visus atnaujinti savo tikėjimą, ragina mus visus būti jo draugais, broliais ir seserimis vieni kitiems, remti vieni kitus. Jis ragina būti Evangelijos žinios liudytojais.“

Pasak popiežiaus, labai svarbu, kad šie jaunuoliai, slegiami skausmo dėl savo draugės mirties, susirinko kartu melstis, atnaujinti savo tikėjimą ir prašyti Dievą suteikti amžiną atilsį mirusiai seseriai, taip pat melsti stiprybės ir paguodos sau patiems. „Prašykime Viešpatį, kad būtų su mumis, būtų su visais, kas šiomis dienomis dalyvauja Jubiliejinių vilties metų piligrimystėje, kad visus lydėtų jo meilė ir malonė.“ (jm / Vatican News)