Leonas XIV naujiems vyskupams: ne per galią, o per Tėvo meilę
Galima priminti, kad per pastaruosius metus naujai paskirti ir įšventinti vyskupai, kone du šimtai, nuo rugsėjo 3 dienos dalyvavo jiems skirtoje formacijos savaitėje Romoje. 78 vyskupai, vadovausiantys vyskupijoms misijų kraštuose, dalyvavo Evangelizavimo dikasterijos parengtoje formacijos programoje. Dar 114 vyskupų, įskaitant penkis, kurie dirba Kurijoje Romoje, dalyvavo Vyskupų dikasterijos parengtoje formacijos programoje.
Pasak popiežiaus Leono, kuris, kaip pats priminė audiencijoje, iki išrinkimo darbavosi Vyskupų dikasterijoje, tarnystė yra vyskupo tapatybės dalis. Tai nėra išorinė savybė ar pareigų atlikimo būdas. Tiems, kurie buvo Jėzaus pašaukti skelbti Evangeliją reikalinga vidinė laisvė, dvasios neturtas ir iš meilės kylantis pasiryžimas tarnauti tam, kad jie galėtų įkūnyti paties Jėzaus pasirinkimą tapti vargšu, kad mus praturtintų (žr. 2 Kor 8, 9).
„Jis mums parodė Dievo stilių, kuris mums atsiskleidžia ne per galią, bet per Tėvo meilę, kviečiančia mus į bendrystę su juo“, – sakė popiežius naujiesiems vyskupams. Jis citavo vieną šv. Augustino kalbą, kurioje pabrėžiama, kad pirmas dalykas, kurį turi suprasti tas, kuris vadovauja Dievo tautai, yra tai, kad jis yra daugelio tarnas. Ten pat jis primena, kad Jėzus, dieviškasis gydytojas, ne kartą turėjo įsikišti, pastebėjęs tam tikrą didybės geidimą apaštalų tarpe. „Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas“, – perspėja mokinius Viešpats (žr. Mk 10, 43–44).
„Popiežius Pranciškus ne kartą sakė: vienintelė autoritetas, kurį turime, yra tarnystė. Nuolanki tarnystė. Labai svarbu, kad mąstytume apie šiuos žodžius ir stengtumėmės gyventi pagal juos“, – pridūrė Šventasis Tėvas.
„Todėl prašau jus visada išsaugoti budrumą, eiti nuolankiai ir su malda, kad taptumėte tarnais žmonėms, kuriuos jums siunčia Viešpats. Ši tarnystė, kaip kartą panašios audiencijos proga priminė popiežius Pranciškus, yra buvimas Dievo artumo ženklu“, – sakė popiežius Leonas, cituodamas savo pirmtako žodžius, pasakytus 2019 metų susitikime su naujais vyskupais.
„Artumas mums patikėtiems žmonėms nėra oportunistinė strategija, bet esminė nuostata. Jėzui patinka priartėti prie savo brolių per mus, per mūsų atviras rankas, kurios glosto ir guodžia. Per mūsų žodžius, ištartus tam, kad pateptume pasaulį Evangelija, o ne savimi. Per mūsų širdį, kai ji prisiima brolių vargus ir džiaugsmus“, – sakė tuosyk Pranciškus.
Tuo pat metu, pasak Leono, turime klausti, ką reiškia būti tautos tikėjimo tarnu. Nors svarbu ir būtina, bet nepakanka vien tik suvokti, kad vyskupo vaidmuo įsišaknijęs tarnystės dvasioje Kristaus pavyzdžiu. Jis turi virsti apaštalavimo stiliumi, įsikūnyti įvairiose globos ir vadovavimo formose sielovadoje, troškime įvairiais ir kūrybingais būdais skelbti Evangeliją tose konkrečiose situacijose, su kuriomis vyskupai susidurs.
Tikėjimo ir jo perdavimo krizė, kartu su bažnytinės praktikos ir priklausymo bendruomenei sunkumais, iš naujo kviečia aistringam ir drąsiam Evangelijos skelbimui. Daug žmonių, kurie atrodo nutolę nuo tikėjimo, dažnai grįžta prie Bažnyčios durų arba yra atviri dvasingumo paieškoms, kurioms kartais įprastiniai sielovadiniai pasiūlymai nėra pakankami.
Negalima pamiršti kitų iššūkių, labiau kultūrinių ir socialinių, ypač tam tikrose teritorijose: karo ir smurto dramos, vargšų kančios, broliškesnio ir solidaraus pasaulio siekio, etinių iššūkių, verčiančių mus mąstyti apie gyvybės ir laisvės vertę. Sąrašas ilgas.
„Šiame kontekste Bažnyčia siunčia jus kaip rūpestingus, dėmesingus ganytojus, kurie moka dalytis keliu, nerimu ir viltimis. Kaip ganytojus, kurie nori būti vedliais, tėvais ir broliais kunigams bei tikėjimo seserims ir broliams. Mielieji, meldžiu, kad jums niekada netrūktų Dvasios vėjo ir kad jūsų įšventinimo džiaugsmą, kaip malonų kvapą, justų ir tie, kuriems tarnausite“, – sakė popiežius Leonas, po to pakvietęs audiencijos dalyvius neformaliam ir broliškam pokalbiui apie tai, kas yra jų širdyse. (RK / Vatican News)
