Leonas XIV pasveikino tarpreliginį kongresą Astanoje
„Susirinkote iš visų pasaulio kampelių, kad atgaivintumėte senas draugystes ir užmegztumėte naujas, vienijami bendro troškimo gydyti mūsų suskeldėjusį ir sužeistą pasaulį. Tai ypač aktuali tema, pabrėžianti tarpreliginio dialogo svarbą smurtinių konfliktų pažymėtame amžiuje“, – rašoma rugsėjo 17 d. ryte paskelbtame sveikinime.
„Sinergija“ iš esmės reiškia bendradarbiavimą – tiek tarpusavyje, tiek su tuo, kas dieviška. Kiekvienas autentiškas religinis impulsas skatina dialogą ir bendradarbiavimą, pagrįstą mūsų įgimtu supratimu apie tarpusavio priklausomybę, kuri sieja pavienius žmones ir tautas. Tokioje perspektyvoje harmoningas darbas kartu yra ne tik pragmatiškas pasirinkimas, bet ir gilesnės tikrovės tvarkos atspindys. Tai atitinka mūsų, kaip vienos žmonių šeimos narių, bendros egzistencijos struktūrą.
„Mūsų sąžinės gelmėje šis supratimas žadina gilų solidarumo jausmą – įsitikinimą, kad esame atsakingi vieni už kitus“, – rašoma popiežiaus Leono žinioje susitikimo Astanoje dalyviams.
„Bendradarbiavimas nėra raginimas ištrinti skirtumus, o kvietimas priimti įvairovę kaip abipusio praturtėjimo šaltinį“, – tęsia Šventasis Tėvas, cituodamas Vatikano II Susirinkimo deklaraciją Nostra Aetate, kurioje rašoma, jog Bažnyčia pripažįsta viską, kas „tikra ir šventa“ kitose religijose. Katalikų Bažnyčia, anot popiežiaus, nori skatinti autentišką sinergiją, kad kiekvienai tradicijai savitos dovanos atsidurtų ant to paties susitikimo stalo, kiekvienam tikėjimui prisidedant savo unikalia išmintimi ir atjauta bendrojo gėrio labui.
„Sinergija ateities labui“ nėra abstraktus šūkis, bet tikrovė, kuri jau brandina vaisius, pridūrė popiežius, primindamas Jono Pauliaus II sukviestą 1986 metų religijų lyderių susitikimą Asyžiuje, 2019 metais Abu Dabyje popiežiaus Pranciškaus ir didžiojo Al Azharo imamo Ahmado Al-Tayyebo pasirašytą „Dokumentą apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulio taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje“, kitus skirtingų religijų lyderių susitikimus ir gestus, kuriais buvo pasmerktas smurtas ir ekstremizmas, pakviesta veikti kartu dėl pabėgėlių, vargšų, šeimų.
Mūsų trokštama ateitis – taikos, brolystės ir solidarumo ateitis – reikalauja visų rankų ir širdžių įsipareigojimo. Kai religiniai lyderiai vieningai gina labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius, rūpindamiesi mūsų bendrais namais kartu sodina medžius arba vieningai pasisako už žmogaus orumą, jie liudija tiesą, kad tikėjimas labiau vienija nei skiria. Tokiu būdu sinergija tampa galingu vilties ženklu visai žmonijai ir rodo, kad religijos šerdis yra ne konfliktų, bet gijimo ir susitaikymo šaltinis.
„Tikiu, kad šis kongresas įkvėps mus nenuilstamai dirbti harmonijos labui, kurti taikos sinergiją – tokią, kuri, kaip esu sakęs, „yra beginklė ir nuginkluojanti, nuolanki ir atkakli“, visada siekianti rodyti meilę ir artumą kenčiantiems (Urbi et Orbi, 2025 m. gegužės 8 d.). Melskimės kartu, tarnaukime petys į petį ir kalbėkime vienu balsu visur, kur kyla pavojus žmogaus orumui. Tegul Visagalis laimina mūsų pastangas, kad jos duotų gausių vaisių visų žmonių labui. (RK / Vatican News)
