Leonas XIV vienuoliams: rūpinkitės žmonių poreikiais kaip ir jūsų steigėjai
Leonas XIV pabrėžė audiencijos dalyvių daugiabriaunį paveldą. Keturios bendruomenės gimė skirtingose vietose ir skirtingais laikotarpiais, iš skirtingų charizmų, reaguodamos į skirtingus sielovadinius iššūkius. Antra vertus, galima pabrėžti ir bendrus, vienijančius aspektus.
„Pirmasis yra bendro gyvenimo, kaip šventėjimo vietos ir įkvėpimo, liudijimo bei stiprybės šaltinio apaštalavimui, svarba jūsų bendrame religiniame pašaukime“, – sakė Šventasis Tėvas. Pasak jo, neatsitiktinai Šventoji Dvasia bendruomenių steigėjus įkvėpė suburti brolius ir seseris, Apvaizdos dėka sutiktus gyvenimo kelyje, nes gerų tikinčiųjų bendruomenėje gėris sparčiai auga. „Taip buvo jūsų bendruomenių įkūrimo pradžioje, per jų gyvavimo amžius, taip yra ir dabar“, – sakė popiežius.
„Antrasis aspektas, kurį norėčiau pabrėžti, yra paklusnumo kaip meilės veiksmo pamatinė reikšmė vienuoliniame gyvenime. Jėzus parodė tokį pavyzdį savo santykyje su Tėvu“, – pabrėžė Leonas cituodamas Jėzaus žodžius, kad jis vykdo ne savo, bet Tėvo valią (žr. Jn 5, 30).
Šiandien kalbėti, pasak Šventojo Tėvo, apie paklusnumą nėra labai madinga: jis vertinamas kaip savo laisvės atsisakymas. Bet taip nėra. Gilioji paklusnumo prasmė – tikras ir dosnus kito klausymasis. Tai didis meilės veiksmas, kuriuo sutinkama mirti sau, kad brolis ir sesuo galėtų augti ir gyventi. Išpažintas ir išgyventas su tikėjimu paklusnumas tampa šviesiu savęs dovanojimo keliu, kuris labai padeda pasauliui, kuriame gyvename, atrasti aukos vertę, gebėjimą kurti ilgalaikius santykius ir brandą būti kartu, tvirtą ištikimybę viršijant akimirkos jausmą. Paklusnumas yra laisvės meilėje mokykla.
„Trečiasis aspektas, kurį norėčiau pabrėžti, yra dėmesys laiko ženklams. Be atviro ir rūpestingo žvilgsnio į tikruosius brolių poreikius nebūtų gimusi nė viena iš jūsų kongregacijų“, – sakė popiežius Leonas. Pasak jo, jų bendruomenių steigėjai buvo žmonės, gebėję stebėti, vertinti, mylėti ir tada leistis į kelią, kartais rizikuodami dideliais kentėjimais, aukodami savo turtą, kad galėtų, atsiliepdami į tikruosius poreikius, tarnauti broliams, atpažindami Dievo balsą tuose dalykuose, kurių stokoja artimas.
Pasak Šventojo Tėvo, svarbu pažvelgti į šią pradžią – ne dėl, kaip yra perspėjęs Pranciškus, beprasmiškos nostalgijos ar paprastos archeologijos, bet dėl įkvepiančios kibirkšties, dėl idealų ir vertybių atgaivinimo, galbūt dėl dar neištyrinėto potencialo atskleidimo, kad jį būtų galima panaudoti tarnystei šiandien.
„Mielieji, žinau, kiek gero jūs darote kiekvieną dieną įvairiose pasaulio vietose, gero, kuris dažnai yra nematomas žmonių, bet ne Dievo akims! Už tai jums dėkoju ir iš visos širdies laiminu, drąsindamas jus tęsti savąją misiją su tikėjimu ir dosnumu“, – linkėjo keturių vienuolinių bendruomenių generalinių kapitulų dalyviams popiežius Leonas XIV. (RK / Vatican News)
