Popiežiaus žinia iniciatyvai Lampedūzoje: susitikime ir susitaikykime

Šią iniciatyvą pristatė 2012 metais Prancūzijoje įsteigtas kolektyvas PEROU. Pirmasis kolektyvo siekis – ieškoti naujų būdų, pasitelkiant architektūrinius sprendimus, socialines iniciatyvas ir meną, kaip mūsų miestus padaryti svetingais, konstatavus, kad jie dažnai virsta priešiška, agresyvia ir nužmoginančia aplinka.

Nuo 2021 metų kolektyvas PEROU remia iniciatyvą į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtraukti „svetingumo gestus“ žmonėms dar prieš jiems atvykstant į miestus. Kaip žinia, Lampedūzos salą nuo Afrikos žemyno krantų skiria kiek mažiau nei 130 kilometrų. Afrikos žemyno krantus paliekantys migrantų laivai neretai visų pirma stengiasi pasiekti šią salą, kurioje yra pirminis migrantų priėmimo punktas, kur parodomi pirmieji svetingumo gestai. Kaip gerai žinoma, būta ir labai dramatiškų įvykių, kai sausakimši moteris ir vaikus gabenantys laivai ir laiveliai nuskendo.

Popiežiaus Leono sveikinimo žinioje primenama jo pirmtako Pranciškaus pirmoji kelionė 2013 metais, kurios metu jis aplankė būtent Lampedūzą, kalbėjo apie migraciją ir migrantus tikėjimo ir artimo meilės, apimančios ir evangelinį svetingumą, perspektyvoje. „Tai nematerialus, bet realus paveldas“, – pažymi popiežius Leonas XIV.

„Mano „Ačiū“, kuris yra visos Bažnyčios „Ačiū“ už jūsų liudijimą, popiežiaus Pranciškaus padėkos tęsinys ir atnaujinimas. „Ačiū“ asociacijoms, savanoriams, merams ir vietos administracinei valdžiai, kurį ne kartą keitėsi. „Ačiū“ kunigams, gydytojams, teisėsaugos pajėgoms ir visiems tiems, kurie, dažnai nematomi, nusišypsojo ir parodė žmogišką dėmesį kitiems žmonėms, iš nevilties išvykusiems į vilties kelionę“, – tęsia Leonas, pasak kurio, teisingumas turi eiti kartu su atjauta, o teisėtumas – su įsiklausymu į kitų skundą. Taip pat į skundą tų moterų ir vaikų, kurie iš jūros gelmių šaukia dangui ir mūsų širdims. Daug brolių ir seserų atgulė pačios Lampedūzos žemėje kaip sėklos, iš kurių išaugs naujas pasaulis. Antra vertus, tūkstančiai žmonių jau gyvena geriau ir patys tapo teisingumo bei taikos nešėjais. 

Pasak Leono, popiežiaus Pranciškaus Lampedūzoje pasmerkta abejingumo globalizacija šiandien, rodos, virto ir  bejėgiškumo globalizacija. Geriau suvokiame neteisybę ir nekaltųjų kančias, bet toliau liekame pasyvūs, tylūs ir liūdni, įveikti jausmo, kad nieko negalime padaryti. „Ką galiu padaryti, susidūręs su tokiais dideliais blogiais?“

Tačiau bejėgiškumo globalizacija yra melo vaisius: kad istorija visada buvo tokia, kad istoriją rašo nugalėtojai, o mes nieko negalime padaryti. Tačiau taip nėra – istoriją niokoja galingieji, o gelbsti nuolankieji, teisieji, kankiniai, kuriuose spinduliuoja gėris, kurie išsaugo ir atnaujina tikrąjį žmogiškumą. 

Kaip popiežius Pranciškus abejingumo globalizacijai priešpriešino susitikimo kultūrą, taip ir aš norėčiau, kad nuo šiandien kartu pradėtume bejėgiškumo globalizacijai priešpriešinti ir susitaikymo kultūrą. Susitaikinimas yra ypatingas susitikimo būdas. Šiandien turime susitikti, gydydami savo žaizdas, atleisdami vieni kitiems už blogį, kurį padarėme, ir už tai, ko nepadarėme, bet ko pasekmes nešiojame. Tarp mūsų ir mūsų tautų yra daug baimės, daug prietarų, didelių, net nematomų sienų, sužeistos istorijos pasekmių. Blogis perduodamas iš kartos į kartą, iš bendruomenės į bendruomenę. Bet perduodamas ir gėris, kuris gali būti stipresnis! Kad galėtume jį praktikuoti, juo keistis, turime tapti susitaikymo ekspertais.

„Brangūs broliai ir seserys, eikime kartu šiuo susitikimo ir susitaikinimo keliu. Taip daugės taikos salų, jos taps atramomis tiltams, kad taika pasiektų visas tautas ir visus kūrinius. Šioje vilties ir įsipareigojimo perspektyvoje, su Marijos, Jūrų Žvaigždės, užtarimu, laiminu jus ir iš širdies sveikinu“, – pažymi Šventasis Tėvas. (RK / Vatican News)