Popiežius teisininkams: „Valstybė, kurioje nėra teisingumo, nėra valstybė“
Prieš popiežiaus audienciją į Romą atvykusius teisininkus pasveikino Jubiliejaus renginių koordinatorius, Evangelizacijos dikasterijos proprefektas arkivyskupas Rino Fisichella. Teisininkų jubiliejaus dalyviai taip pat klausėsi kanonų teisės specialisto, Šventojo Sosto teisės tekstų dikasterijos sekretoriaus arkivyskupo Juano Ignacio Arrietos paskaitos. Po pietų buvo surengta diskusija, kurią vedė kitas žinomas kanonistas kunigas Patrickas Valdrini, taip pat vyko JAV ambasados prie Šventojo Sosto surengtas susitikimas su JAV Aukščiausiojo Teismo teisėju Samueliu Alito.
Pagrindinis Teisininkų jubiliejaus momentas buvo popiežiaus audiencija ir per ją Leono XIV pasakyta kalba. Popiežius pirmiausia priminė, kad teisingumo skatinimas yra vienas svarbiausių biblinius laikus siekiančių ir Bažnyčios tęsiamų Jubiliejų elementų. „Argi nėra geresnės progos atidžiau apmąstyti teisingumą, kuris, kaip žinome, yra būtinas tiek tvarkingai visuomenės raidai, tiek kaip pagrindinė dorybė, įkvepianti kiekvieno žmogaus sąžinę?“, – klausė popiežius.
Teisingumo negalima susiaurinti vien iki įstatymų taikymo ar teisėjų veiksmų. Jis taip pat negali apsiriboti procedūriniais aspektais. Biblija mums sako, kad turime branginti tai, kas teisu, ir nekęsti to, kas nedora (plg. Ps 45, 8). Žmonija nuo seno vadovaujasi priesaku daryti gera ir vengti blogio. Tačiau tai neišsemia gilaus teisingumo troškimo, esančio kiekviename iš mūsų, nenumalšina to didžiojo troškulio, kuris yra bendrojo gėrio kūrimo kiekvienoje žmonių visuomenėje kertinis akmuo.
Popiežius priminė, jog krikščionių tradicija moko, kad teisingumas pirmiausia yra dorybė, tai yra tvirta ir stabili nuostata, kuri įkvepia mūsų elgesį. Evangelinis teisingumas neatmeta žmogiškojo teisingumo, bet jį performuoja – skatina žengti toliau, susitaikymo link. Iš tiesų, ne tik blogis turi pašalintas, o blogai pasielgęs žmogus – nubaustas, bet reikia ir atitaisyti žalą. Tik taip galima užtikrinti kiekvieno žmogaus ir visų bendrąjį gėrį.
Teisingumas tampa tikras ir konkretus, kai jis apima visus, kai kiekvienam asmeniui suteikiama tai, kas jam priklauso, kai pasiekiama žmonių orumo ir galimybių lygybė. Žinoma, sakė popiežius, tikroji lygybė – tai ne tik formali lygybė prieš įstatymą. Tikroji lygybė yra visiems suteikiama galimybė įgyvendinti savo siekius ir turėti užtikrintas visas teises, kuriomis remiasi žmogaus orumas. Tikroji lygybė pasiekiama tuomet, kai institucijų veikimą grindžia bendrai priimtų vertybių sistema. Popiežius pabrėžė, kad toks teisingumo pagrindas yra būtinas ne tik individų, bet ir tautų bei valstybių gyvenimui. Teisingumo didybė nesumenkinama, kai jis vykdomas mažuose dalykuose, bet visada išryškėja, kai jis taikomas ištikimai laikantis įstatymų ir gerbiant žmogų.
„Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti“ (Mt 5, 6), – sakė Viešpats. Šis palaiminimas ne tik išreiškia dvasinę įtampą, kurią jaučiame siekdami tikrojo teisingumo, bet taip pat primena, jog turime atsiminti ir visus kitus žmones, kurie trokšta teisingumo gyvendami savo konkrečiose situacijose. Pasak popiežiaus, Jubiliejaus metai kviečia mus apmąstyti teisingumo aspektą, kuriam dažnai skiriama nepakankamai dėmesio – tą daugybę šiandienio pasaulio valstybių ir tautų, kurios „alksta ir trokšta teisingumo“, kurių gyvenimo sąlygos yra neteisingos, nepriimtinos ir nežmoniškos. Popiežius priminė prieš daugiau kaip pusantro tūkstančio metų šv. Augustino užrašytus žodžius, kurie galioja ir šiandien: „Be teisingumo valstybė negali būti valdoma; neįmanoma turėti teisės valstybėje, kurioje nėra tikrojo teisingumo […]. Valstybė, kurioje nėra teisingumo, nėra valstybė“ (De civitate Dei, XIX, 21, 1).
„Tegul šv. Augustino žodžiai įkvepia kiekvieną iš mūsų siekti, kad visada kiek įmanoma geriausiai įgyvendintume teisingumą tarnaudami žmonėms, – sakė popiežius. – Melskimės ir siekime, kad būtų visapusiškai gerbiamas teisingumas, teisė ir žmogaus asmens orumas.“ (jm / Vatican News)
