Leonas XIV: ugdymas – viena kilniausių artimo meilės formų
Deklaracija „Gravissimum educationis“, paskelbta 1965 m. spalio 28 d., pabrėžė, kad ugdymas yra esminė evangelizacijos dalis. Popiežius primena, kad šis mokymas išlieka aktualus ir šiandien, kai pasaulyje vyksta greiti pokyčiai, ypač sparti skaitmeninių technologijų plėtra, o tuo pat metu daug žmonių kenčia dėl karų ir didėjančios nelygybės. Dokumente, skirtame visai katalikiško ugdymo bendruomenei – nuo šeimų iki universitetų, – pabrėžiama, jog ugdymas yra viena aukščiausių krikščioniškosios artimo meilės formų.
Laiške primenama katalikiško ugdymo istorija – nuo ankstyvųjų amžių vienuolių iki šiuolaikinių pedagoginių judėjimų. Popiežius mini šv. Augustiną, šv. Joną Boską, Mariją Montessori ir kitus, kurių pastangos formavo krikščionišką požiūrį į žmogų. Bažnyčios pedagogika niekada nebuvo vien teorinė, bet visada buvo įkūnyta, įsišaknijusi gyvenime.
Popiežius primena kelis pagrindinius principus, kuriais vadovaujasi krikščioniškasis ugdymas. Visų pirma – žmogaus asmuo ugdymo proceso centre. Ugdymas turi padėti žmogui atrasti gyvenimo prasmę, orumą ir atsakomybę už kitus. Krikščioniškojo ugdymo procese taip pat turi būti skatinamas tikėjimo ir proto dialogas. Universitetai ir mokyklos turi būti vietos, kur klausimai nėra nutildomi, kur nedraudžiama abejoti. Ugdymas taip pat yra bendruomeniškas – jame, kaip vienas „mes“, dalyvauja mokytojai, mokiniai, šeimos ir visuomenė. Dokumente taip pat kritikuojama technokratinė prieiga. Popiežius įspėja, kad ugdymo tikslas neturi būti tam tikro „kompetencijų profilio“ sukūrimas. Ugdymas turi būti matuojamas ne efektyvumu, o orumu ir tarnyste bendrajam gėriui.
Apaštališkojo laiško dalis skirta kūrinijos apsaugai ir ekologinei atsakomybei. Leonas XIV primena, kad teisingumas aplinkos atžvilgiu ir teisingumas žmogaus asmens atžvilgiu yra neatskiriami. Krikščioniškas ugdymas turi skatinti atsakingą vartojimą, paprastumą ir taikų gyvenimo stilių, o tikroji taika, kaip ne kartą pabrėžė Leonas XIV, yra „neginkluota ir nuginkluojanti“.
Laiške nemažai vietos skiriama ir skaitmeninės eros naujovėms, ypač dirbtinio intelekto poveikiui švietimui. Joks algoritmas negali pakeisti to, kas daro švietimą žmogišku: poezijos, ironijos, meilės, meno, vaizduotės, atradimo džiaugsmo ir net mokymosi iš klaidų kaip žmogiško augimo galimybės, rašo Leonas XIV. Todėl katalikiškos mokyklos ir universitetai turi ugdyti „žmogaus skaitmeninį jautrumą“ – išmintingai naudotis naujomis priemonėmis, išsaugant tarpasmeninius ryšius.
Baigdamas popiežius kviečia nuginkluoti žodžius, ugdyti švelnumą ir klausymosi dvasią, neleisti, kad nuomonių skirtumai kenktų žmonių tarpusavio santykiams. Patikėdamas atsakinguosius už krikščioniškąjį ugdymą Mergelei Marijai, Išminties Sostui, Leonas prašo jų būti „vilties choreografais, tiesos ieškotojais ir grožio liudytojais“. (jm / Vatican News)
