Leonas Šv. Pauliaus dukterims: „Pasinerkite į konkrečias žmonių situacijas“
Savo kreipimesi popiežius Leonas priminė ir pal. G. Alberione uolią bendražygę seserį Teklę Merlo, Šv. Pauliaus dukterų bendrasteigėją. Savo paklusnumu Šv. Dvasiai jiedu leido per juos jai nuveikti didelius darbus.
„Skelbti ir skleisti Žodį, gyventi Evangelijos labui, einant Jėzaus Mokytojo pėdomis ir ieškant būdų, priemonių ir kalbų, kad visi galėtų pažinti ir sekti Viešpatį: tai yra jūsų apaštalavimo esmė. Susidūrus su mūsų laikų iššūkiais, jis turi būti atnaujintas ir sustiprintas, kad jūsų evangelinė aistra atrastų geriausią išraišką“, – sakė popiežius, pacitavęs Š. Pauliaus dukterų kapitulos temą – „Vedamos Dvasios, klausydamos šiandienos žmonijos, skelbiame vilties Evangeliją“. Evangelijos skelbimas turi būti misijos centre, antra vertus, tai nėra paprastas informacijos ar abstrakčių tiesų perdavimas, bet įžengimas į konkrečias žmonių istorijas, gyvenimo keliamų klausimų ir nerimo priėmimas, kalbėjimas mūsų laikų moterų ir vyrų kalbomis.
Leonas XIV Šv. Pauliaus dukterų kongregacijos seserims kalbėjo apie dvigubą nuostatą, kuri padės vykdyti misiją: žvelgti į viršų ir visiškai pasinerti.
„Žvelgti į viršų“ reiškia visada atsiminti, kad pašaukimas ir misija ateina iš Viešpaties ir yra gaivinami Dvasios. Turime įsipareigoti asmeniškai, naudoti savo dovanas, būti uoliais apaštalavime, naudoti įvairius įrankius, bet tuo pat metu išvengti savipakankamumo iliuzijos.
Misijoje pagrindinė veikėja yra Dvasia, Dvasia, kuri mus skatina pirmyn, padaugina mūsų talentus, atgaivina mus varguose, vėl sušildo mūsų širdis, kai Evangelijos džiaugsmas jose atvėsta, apšviečia mūsų žingsnius ir suteikia kūrybingų įžvalgų, kad galėtume atverti naujus tikėjimo perdavimo kelius. Antroji rekomenduotina nuostata yra pasinėrimas į situacijas, nes žvilgsnis aukštyn nėra pabėgimas, bet, atvirkščiai, pagalba mums būti kaip Kristus, kuris dėl mūsų išsirengė iš savo garbės, priėmė mūsų kūną, pasilenkė, kad pasiektų sužeistos žmonijos gelmes ir atneštų jai Tėvo meilę (žr. Fil 2, 5–11), pažymėjo Leonas.
Šventasis Tėvas padėkojo seserims paulietėms už jų leidybinį darbą, už Šventojo Rašto ir tikėjimo sklaidą radijo, televizijos ir virtualiame pasaulyje. Darbo ir uždavinių daug, o jėgos ir ištekliai riboti. Tačiau nereikia nuleisti rankų, bet, atlikus dvasinės įžvalgos darbą, tęsti tokį apaštalavimą, kuris susieja praeities paveldą su šiandienos dovanomis bei vaisingai sujungia kartas. Tokia bendrystė taip pat padės išvengti rizikos apaštalavimą atskirti nuo gyvenimo.
„Reikia budėti, kad nebūtų atskirumo tarp to, ką skelbiame, ir mūsų kasdienio gyvenimo“, – sakė popiežius, anot kurio, tai visapusiškumo metodas, kurį įkūrėjas norėjo perduoti visai pauliečių šeimai – Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, Protas, Valia ir Širdis. Gyvenimo liudijimu pagrįstas visapusiškumo pasiūlymas, toks pranašiškas susiskaldžiusiame pasaulyje, bus iš tiesų įtikinantis. (RK / Vatican News)
