Leonas XIV pedagogams: tikrasis ugdymas – kai „širdis kalba širdžiai“
Sveikindamas juos popiežius visų pirma priminė popiežiaus šv. Jono XXIII žodžius, kad Bažnyčia yra Mater et Magistra („Motina ir Mokytoja“), tapusius ir vienos jo enciklikų pavadinimu. Katalikai pedagogai padeda Bažnyčiai vykdyti šį pašaukimą. Popiežius taip pat priminė, kad jis pats dirbo mokytoju Šv. Augustino ordino mokyklose ir pasidalijo su audiencijoje dalyvavusiais pedagogais keliomis įžvalgomis apie krikščioniškąjį ugdymą, remdamasis šv. Augustino mokymu. Popiežiaus kalboje paminėti keturi esminiai krikščioniškojo ugdymo aspektai – vidinis gyvenimas, vienybė, meilė ir džiaugsmas.
Apie vidinį gyvenimą šv. Augustinas sako: „Tie, kurių Dvasia nemoko viduje, išeina nieko neišmokę.“ Taip jis primena mums, kad klaidinga manyti, jog mokymui pakanka gražių žodžių ar gerai įrengtų mokyklų klasių, laboratorijų ir bibliotekų. Tiesai skelbti neužtenka balso, sienų ir koridorių – reikia giliai ja tikinčių žmonių. Kitaip ugdymas pasmerktas nesėkmei. Popiežius priminė ir garsiąją šv. Jono Henriko Newmano, lapkričio 1 d. skelbiamo Bažnyčios mokytoju, frazę Cor ad cor loquitur („Širdis kalba širdžiai“), kuri labai gerai apibūdina šį krikščioniškojo ugdymo aspektą.
Antras sėkmingo ugdymo raktažodis – vienybė. Popiežius priminė savo vyskupiškosios ir popiežiškosios tarnystės moto – šv. Augustino žodžius: In Illo uno unum („Jame [Kristuje] viename viena“). Šie žodžiai primena, kad tik Kristuje randame tikrą vienybę – kaip vieno Kūno nariai, susijungę su Galva, ir kaip bendrakeleiviai, kurie nuolat mokosi eidami gyvenimo keliu.
Trečiasis žodis – meilė. Mokytis reiškia daugiau negu vien dalytis žiniomis. Reikia meilės. Tik taip žinios bus naudingos tiems, kurie jas gauna; bus naudingos ir dėl pačių žinių, ir dėl meilės, su kuria jos perduodamos. Pasak popiežiaus, viena iš dabartinių mūsų visuomenės problemų yra tai, kad nebesugebame pakankamai įvertinti didelio indėlio, kurį mokytojai ir ugdytojai duoda bendruomenei. Leonas XIV įspėjo, kad nepripažindami socialinio ir kultūrinio mokytojų ir ugdytojų vaidmens galime pakenkti visų mūsų ateičiai.
Paskutinis raktažodis – džiaugsmas. Tikri mokytojai moko su šypsena, o jų uždavinys – sugebėti pažadinti džiaugsmą mokinių sielose, sakė Leonas XIV. Jis paminėjo dirbtinį intelektą, kuris savo techninėmis, šaltomis ir standartizuotomis žiniomis gali dar labiau izoliuoti ir taip jau izoliuotus mokinius, kurdamas iliuziją, kad jiems nereikia kitų žmonių. Pedagogų vaidmuo – tarnauti žmogiškumui, o džiaugsmas, kurį teikia ugdymo procesas, yra labai svarbi žmogiškumo išraiška.
Baigdamas kalbą auklėtojams, mokytojams ir dėstytojams popiežius prašė jo paminėtus ugdymo aspektus taikyti savo kasdieniame pedagogų darbe ir visada atsiminti Jėzaus žodžius: ką padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte (plg. Mt 25, 40).
(jm / Vatican News)
