Malda už taiką prie Koliziejaus: „Gana! Viešpatie, išklausyk mūsų šauksmą!“
1986 m. spalio 27 d. popiežius Jonas Paulius II pakvietė pasaulio religinius lyderius į Asyžių melstis už taiką. Tai buvo istorinis momentas, lūžis religijų santykiuose. Nuo tada tokius susitikimus vis kitame pasaulio mieste rengia Romos Šv. Egidijaus bendruomenė. Šie maldos ir dialogo susitikimai sukūrė draugišką atmosferą tarp religinių lyderių, kuri pagal pirmojo susitikimo vietą vadinama „Asyžiaus dvasia“.
Keturiasdešimtasis maldos susitikimas „Asyžiaus dvasioje“ Jubiliejaus metų proga surengtas Romoje. Pirmiausia Koliziejaus viduje vyko ekumeninė krikščionių malda. Po to šalia Koliziejaus, prie Konstantino arkos, buvo tęsiamas susitikimas dalyvaujant ir kitų religijų atstovams.
„Meldėmės už taiką pagal savo religines tradicijas, o dabar susirinkome kartu, norėdami skelbti pasaulio susitaikymo žinią“, – sakė popiežius ir padėkojo visiems dalyviams, kad jie atvyko melstis už taiką ir parodyti pasauliui, kaip svarbi yra malda. „Pasaulis trokšta taikos, – kalbėjo Leonas XIV. – Jam reikia tikros ir tvirtos susitaikymo eros, kuri užbaigtų piktnaudžiavimą, jėgos demonstravimą ir nesiskaitymą su teise. Gana karų ir jų atnešamo skausmo, mirčių, griuvėsių ir daugybės pabėgėlių!“
Priminęs šios maldos tradicijos pradžią – Jono Pauliaus II iniciatyva prieš 39 metus Asyžiuje įvykusį susitikimą – popiežius Leonas padėkojo Šv. Egidijaus bendruomenei už „Asyžiaus dvasios“ puoselėjimą ir kasmet rengiamus panašius maldos susitikimus. Popiežius taip pat priminė, kad ši „Asyžiaus dvasia“ remiasi tvirtu pagrindu, išreikštu Vatikano II Susirinkimo deklaracijoje „Nostra aetate“, kuria Katalikų Bažnyčia atnaujino draugiškus santykius su kitomis religijomis. „Šiandien minime šešiasdešimtąsias deklaracijos „Nostra aetate“ paskelbimo metines. Tai įvyko 1965 m. spalio 28 d.“, – priminė popiežius.
„Pakėlę į dangų beginkles rankas ir atverdami jas kitiems, maldos galia trokštame pasiekti, kad kuo greičiau baigtųsi dabartinis karo ir despotizmo pažymėtas istorijos etapas ir prasidėtų nauja istorija. Negalime sutikti, kad šis etapas tęstųsi toliau, formuotų tautų mąstyseną, kad priprastume prie karo kaip įprasto žmogiškosios istorijos palydovo. Gana! Tai vargšų ir žemės šauksmas. Gana! Viešpatie, išklausyk mūsų šauksmą!“
„Mes, religiniai lyderiai, iš visos širdies sakome tai valdantiesiems, – tęsė popiežius. – Mūsų lūpos atkartoja tautų taikos troškimą. Mes esame balsas tų, kurie nėra išklausomi ir neturi balso. Reikia drįsti siekti taikos! O jei pasaulis liktų kurčias šiam šauksmui, esame tikri, kad Dievas išklausys mūsų maldą ir daugybės kenčiančiųjų raudą. Dievas nori pasaulio be karo. Jis išlaisvins mus iš šio blogio!“ (jm / Vatican News)
