Leonas XIV: bendrystė ir brolybė – priešnuodis ekstremizmui
„Evangelijos jėga. 10 žodžių apie krikščionių tikėjimą“. Taip pavadintas Lorenzo Fazzini sudarytas ir Vatikano leidyklos (LEV) išleistas popiežiaus Leono XIV kalbų rinkinys Vatikano knygynuose pasirodė šį ketvirtadienį, lapkričio 20 d.
Popiežius visų pirma paminėjo Kristaus centriškumą ir susitikimo su Kristumi dovaną, kurią yra gavęs kiekvienas pakrikštytasis. Tikėjimas yra ne titaniškos pastangos pasiekti antgamtinį Dievą, o Kristaus priėmimas į mūsų gyvenimą, atradimas, kad Dievo veidas yra arti mūsų širdies. Viešpats nėra nei magiška būtybė, nei nepažįstamas slėpinys, jis tapo artimas per Jėzų, tą žmogų, kuris gimė Betliejuje, mirė Jeruzalėje, prisikėlė ir yra gyvas šiandien. Šiandien! Krikščionybės slėpinys yra tai, kad šis Dievas trokšta vienytis su mumis, būti mums artimas, tapti draugu. Taip, kad ir mes tampame juo.
Krikščioniškas gyvenimas yra dalyvavimas dieviškajame gyvenime per Jėzaus žmogiškumą. Jame Dievas yra ne sąvoka ar mįslė, o arti mūsų esantis Asmuo, pažymi popiežius primindamas šv. Augustino atsivertimo patirtį, kai jis ranka prisilietė prie Kristaus draugystės, radikaliai pakeitusios jo gyvenimą.
Kristus yra bendrystės principas. Visa jo egzistencija pažymėta noro būti tiltu tarp žmonijos ir Tėvo, tarp sutiktų žmonių, tarp mūsų ir esančiųjų paribiuose. Bažnyčia yra Kristaus bendrystė, kuri tęsiasi istorijoje. Tai bendruomenė, kuri vienybėje išgyvena skirtingumą – per savo skirtingumus sudaro pliuralizmą, kuris linksta į vienybę, bet nesibaigia sumaišties netvarkoje.
„Žodžiu, mylimieji, – kreipiasi į skaitytojus Leonas, – įvairių luomų tikintieji teneabejoja savo pašaukimu: juk Kristus mirė už mus visus.“ Šis mūsų pliuralizmas tampa bendryste viename Kristuje. Kristus mus suvienija nepriklausomai nuo mūsų asmeninių savybių, kultūrinės ar geografinės kilmės, kalbos ir istorijos. Vienybė, kurią jis sukuria tarp savo draugų, slėpiningu būdu yra vaisinga ir kalba mums visiems. „Bažnyčią sudaro visi, kurie yra santarvėje su broliais ir kurie myli artimą“, – dar vieną šv. Augustino įžvalgą priminė popiežius.
Pasak jo, krikščionys privalo šią brolybę ir krikščioniškąjį artumą liudyti šiandienos pasauliui, paženklintam karų. Bažnyčia, kaip skirtingų tautų namai, gali būti ženklas, jog nesame pasmerkti gyventi amžiname konflikte, ji gali įkūnyti susitaikiusią, sutaikintą ir santarvėje gyvenančią žmoniją. Ši svajonė turi pagrindą – Jėzų, jo maldą Tėvui už savųjų taiką. Jei Jėzus meldė Tėvą, tuo labiau mes turime jį melsti, kad suteiktų sutaikinto pasaulio dovaną.
Kristus su savo kančios žaizdomis susitinka su savaisiais sakydamas: „Ramybė jums!“. Šventieji liudijo, kad meilė nugali karus, gerumas nuginkluoja klastą, nesmurtas gali pašalinti priespaudą. Turime žvelgti pasauliui į akis: daugiau nebegalime kęsti struktūrinės neteisybės, dėl kurios turintieji daugiau turi vis daugiau, ir priešingai, turintieji mažai turi vis mažiau. Gyvename pavojuje, kad neapykanta ir smurtas, tarsi pasviręs pastatas, grius paskleisdamas skurdą tarp tautų. Būtent bendrystės trokšimas, brolybės atpažinimas, yra priešnuodis ekstremizmui, patikino savo raštų pirmojo rinkinio pratarmėje popiežius Leonas.
Jis priminė Tibhirino (Alžyras) kankinio, trapistų bendruomenės prioro t. Christano de Chergé, su kitais likimo broliais paskelbto palaimintuoju, liudijimą. Po akistatos su smurtavusiais teroristais jis per bendrystę su Kristumi ir visais Dievo vaikais patyrė malonę užrašyti dienoraštyje ir šiandien mums tebekalbančius žodžius apie nuginklavimą ir nusiginklavimą, kuriuos jis gavęs iš Dievo ir kurie yra tapę jo kasdienė malda. Toje pačioje žemėje šv. Augustinas prieš 1 600 metų patikino: „Jei gyvensime gerai ir laikai bus geri. Mes esame tie laikai“.
Pasak popiežiaus, mes galime paženklinti savo laikmetį liudijimu ir malda į Šventąją Dvasią, kad visus vyrus ir moteris paverstų užkrečiamais taika, priimančiais Kristaus malonę ir paskleidžiančiais po pasaulį jo meilės ir gailestingumo kvapą. Mes esame tie laikai. Nenusiminkime dėl mus supančio smurto. Kasdien prašykime Dievą Tėvą Šventosios Dvasios dovanos, kad istorijos tamsoje sušvistų gyva taikos liepsna. (SAK / Vatican News)
