Nepaprasti reiškiniai: nei priežastis, nei kliūtis kanonizacijai
Bažnyčia jau šimtmečius savo teologinėje mintyje, skelbime ir katechezėse pabrėžia, kad mistinio gyvenimo šerdyje yra meilės sąjunga su Dievu. Mistinė patirtis viršija grynai racionalų pažinimą – ne dėl patiriančiojo nuopelnų, bet dėl dvasinės dovanos, kuri gali pasireikšti įvairiais, net priešingais reiškiniais: šviesa arba tiršta tamsa, kentėjimais arba ekstaze.
Tačiau šie išskirtiniai įvykiai yra antraeiliai ir nebūtini mistikai bei šventumui: jie gali būti atskirų charizmų ženklai, bet tikrasis tikslas yra ir visada išlieka bendrystė su Dievu.
„Todėl nepaprasti reiškiniai, kurie gali būti mistinės patirties požymiai, nėra būtini tikinčiojo šventumo pripažinimui: jei jų yra, jie stiprina dorybes, kurios nėra individualios privilegijos, bet yra orientuotos į visos Bažnyčios, Kristaus mistinio kūno, ugdymą“, – sakė popiežius.
„Svarbiausia ir labiausiai pabrėžtina nagrinėjant kandidatus į šventuosius yra visiškas ir nuolatinis jų gyvenimo atitikimas Dievo valiai, apreikštai Šventajame Rašte ir gyvojoje Apaštališkojoje Tradicijoje“, – pabrėžė popiežius. Todėl svarbu, anot jo, išlaikyti pusiausvyrą: nereikia užvesti kanonizacijos bylų vien dėl išskirtinių reiškinių; panašiai jei tokių reiškinių yra Dievo tarnų gyvenime, nereikia dėl to jų nekelti.
Bažnyčios mokymas, teologija ir dvasiniai autoriai nuolat stengiasi priminti kriterijus, pagal kuriuos galima atskirti autentiškus dvasinius reiškinius, pasitaikančių maldos ir nuoširdaus Dievo ieškojimo kontekste, nuo apgaulingų reiškinių. Kad nepakliūtume į prietaringą iliuziją, reikia atsargiai vertinti tokius įvykius per nuolankią ir Bažnyčios mokymui atitinkančią dvasinę įžvalgą. Leonas XIV priminė didelės mistikės šv. Teresės Avilietės žodžius, jog visiškas tobulumas slypi ne vidiniame saldume, ne ekstazės momentuose, vizijose ir pranašystės dvasioje, bet mūsų valios tobulame suderinime su Dievo valia, tvirtai trokštant to, ką žinome esant jo valia, su tuo pačiu džiaugsmu priimant tiek saldumą, tiek kartumą. Panašiai yra kalbėjęs ir šv. Kryžiaus Jonas.
Svarbiausia, kongreso „Mistika. Mistiniai reiškiniai ir šventumas“ dalyviams pakartojo popiežius Leonas XIV, yra įsiklausyti į apie tikintįjį sklindantį šventumo garsą, išnagrinėti jo dorybių tobulumą kaip bažnytinės bendrystės ir artimos vienybės su Dievu išraiškas. Pasak jo, tai darantys, dirbantys su kanonizacijos bylomis patys yra pašaukti sekti šventųjų pavyzdžiu ir puoselėti visų pakrikštytųjų pašaukimą į šventumą. (RK / Vatican News)
