Popiežius Laterano universitete: brolystė, moksliškumas, bendrasis gėris
Šis susitikimas su dėstytojais ir studentais, sakė popiežius, yra labai gera proga su dėkingumu pažvelgti į ilgą universiteto istoriją ir kartu į misiją, kuri laukia ateityje. Kiekvienas universitetas yra studijų, mokslinių tyrimų, ugdymo, studentų ir dėstytojų tarpusavio santykių ir ryšių su aplinka, kurioje jis veikia, vieta. Bažnytiniai ir ypač popiežiškieji universitetai taip pat turi ypatingą užduotį būti tikėjimo ir kultūros tarpininkais. Laterano universitetas, skirtingai negu kitos katalikiškos akademinės institucijos, neturi įkūrėjo charizmos, kurią reikėtų saugoti, gilinti ir plėtoti, bet jo ypatingas orientyras yra popiežiaus mokymas. Dėl tokio savo pobūdžio jis yra privilegijuotas centras, kuriame nagrinėjamas, priimamas, plėtojamas ir kontekstualizuojamas visuotinės Bažnyčios mokymas.
„Brangūs bičiuliai, – kreipėsi Leonas XIV į Laterano universiteto bendruomenę, – labai svarbu gerai apmąstyti tikėjimą, kad galėtume jį skelbti dabartinės kultūros sąlygomis, atsižvelgdami į šio meto iššūkius, taip pat pasipriešinti kultūrinės tuštumos pavojui, kuris mūsų laikais tampa vis labiau paplitęs.“
Popiežius prašė žvelgti į ateitį ir imtis spręsti dabartinio meto iššūkius atsimenant tris svarbius bruožus, kuriais turėtų pasižymėti katalikiškos akademinės institucijos: tarpusavio sąveiką, moksliškumą ir bendrąjį gėrį.
Ugdymo proceso centre turi būti žmonių tarpusavio sąveika ir brolystė, sakė Leonas XIV. Deja, šiandien žodis „asmuo“ dažnai vartojamas kaip žodžio „individas“ sinonimas, o individualizmas laikomas sėkmingo gyvenimo formule. Dėl to akademinis ugdymas turi padėti išbristi iš savipakankamumo iliuzijos, skatinti darnią sąveiką, pagarbą skirtumams, dialogo kultūrą.
Antrasis popiežiaus paminėtas esminis akademinės veiklos aspektas yra moksliškumas, kurį reikia skatinti, ginti ir plėtoti. Deja, bažnytinėje bendruomenėje kartais girdima nuomonė, kad moksliniai tyrimai ir studijos nėra naudingi realiame tikinčiųjų bendruomenės gyvenime, kad Bažnyčioje svarbiau pastoracinė praktika nei teologinis, biblinis ar juridinis išsilavinimas. Moksliniai tyrimai ir sunkus darbas yra būtini, pabrėžė popiežius. Bažnyčiai reikia išsilavinusių ir kompetentingų pasauliečių bei kunigų.
Trečiasis aspektas yra bendrasis gėris. Iš tiesų, švietimo ir akademinio proceso tikslas – ugdyti žmones, kurie, vadovaudamiesi neatlygintino tarnavimo logika, degdami aistra tiesai bei teisingumui, galėtų prisidėti prie naujo, solidaraus ir broliško pasaulio kūrimo.
„Linkiu jums ir toliau su entuziazmu tyrinėti krikščioniškojo tikėjimo slėpinius ir nuolat lavinti gebėjimą kalbėtis su pasauliu, visuomene, ieškoti atsakymų į šiandienos klausimus ir iššūkius“, – sakė popiežius Leonas. (jm / Vatican News)
