Trečiadienio katechezė apie brolybės pašaukimą
„Tikėjimas Kristaus mirtimi ir prisikėlimu bei gyvenimas velykiniu dvasingumu įkvepia viltį ir skatina investuoti į gėrį. Visų pirma, padeda mums mylėti ir puoselėti brolybę, kuri, kaip aiškiai matė popiežius Pranciškus, yra neabejotinai vienas didžiausių iššūkių šiuolaikinei žmonijai“, – sakė Leonas.
Brolybė, anot jo, yra kažkas giliai žmogiška. Mes gebame užmegzti santykį ir, jei norime, sugebame kurti tikrus tarpusavio ryšius. Be santykių, kurie mus remia ir turtina nuo pat mūsų gyvenimo pradžios, mes negalėtume išgyventi, augti, mokytis. Jie gali skirtis savo pobūdžiu ir gilumu, bet aišku viena – mūsų žmogiškumas geriausiai išsiskleidžia, kai esame ir gyvename kartu, kai sugebame patirti tikrus ryšius su žmonėmis, kurie yra šalia mūsų. Jei esame užsisklendę savyje, rizikuojame susirgti vienatve. Taip pat narcisizmu, kuris domisi kitu tik dėl savo interesų, tik tuo, ką iš kito žmogaus galima gauti, nesirengiant ką nors duoti ar dovanoti pačiam.
Mes gerai žinome, kad brolybė nėra savaime suprantamas dalykas, betarpiška nuostata. Daugybė konfliktų, karų visame pasaulyje, daug socialinių įtampų ir neapykantos, rodos, tvirtina priešingai. Vis tik, pasak popiežiaus, brolybė nėra graži, tačiau neįmanoma svajonė, keleto naivių žmonių troškimas.
„O kad įveiktume jai grėsmę keliančius šešėlius, reikia eiti prie šaltinių ir, svarbiausia, semtis šviesos ir jėgos iš to, kuris vienintelis mus išlaisvina nuo priešiškumo nuodų“, – sakė Leonas.
Žodžio „brolis“ šaknis yra labai sena, priminė popiežius. Ji reiškia rūpintis, saugoti širdyje, remti ir išlaikyti. Toks kreipimasis į kitus žmones taip pat yra kvietimas. Kai galvojama apie brolį arba seserį, dažnai galvojama apie kraujo ir giminystės ryšius, priklausymą tai pačiai šeimai. Antra vertus, gerai žinome, kad nesutarimai, nesantaika, kartais net neapykanta gali sugriauti ir giminaičių, ne vien svetimųjų santykius.
Kaip niekada anksčiau būtina mąstyti apie šv. Pranciškaus Asyžiečio sveikinimą, kuriuo jis kreipdavosi į visus, nepriklausomai nuo jų geografinės ir kultūrinės kilmės, nuo religijos ir doktrinos: omnes fratres („visi broliai“).
Tokiu būdu šventasis visus žmones įtraukdavo į tą patį lygios vertės matmenį, kuriame visi dalijasi tuo pačiu orumo, dialogo, svetingumo ir išganymo likimu. Popiežius Pranciškus tokį Asyžiaus neturtėlio žvilgsnį, pabrėždamas jo aktualumą po 800 metų, vėl iš naujo pasiūlė enciklikoje Fratelli tutti.
Tas „visi“, šv. Pranciškui reiškęs visuotinės brolybės atvirumą, taip pat yra esminis krikščionybės bruožas – pat pradžių Gerosios Naujienos skelbimas buvo skirtas visų išganymui, niekada kažkam išskirtinai ar privačiai.
Ši brolybė grindžiama Jėzaus įsakymu, kuris yra naujas, duotas paties Jėzaus, su kaupu išpildžiusio Tėvo valią: dėka to, kuris mus mylėjo ir atidavė save už mus, ir mes galime mylėti vieni kitus ir atiduoti savo gyvybę už kitus, kaip vieno Tėvo vaikai ir tikri broliai Jėzuje Kristuje.
Jėzus, sako Evangelija pagal Joną, mus mylėjo iki galo. Artėjant kančiai, Mokytojas gerai žinojo, kad jo žmogiškos istorijos laikas baigiasi. Jis bijo to, kas laukia, patiria baisiausią kančią ir vienišumą. Bet jo Prisikėlimas trečią dieną yra naujos istorijos pradžia. O mokiniai, jau tiek laiko praleidę kartu, galutinai tampa broliais ne tik tada, kai dalijasi skausmu dėl Jėzaus mirties, bet ypač kai atpažįsta Prisikėlusįjį, gauna Dvasios dovaną ir tampa jo liudytojais.
Broliai ir seserys remia vieni kitus išmėginimuose, nenusisuka nuo tų, kuriems reikia pagalbos: jie kartu verkia ir džiaugiasi, toje pačioje veiklioje vienybės, pasitikėjimo ir patikėjimo savęs kitam perspektyvoje.
Šią dinamiką mums perteikia pats Jėzus: „Mylėkite vieni kitus, kaip aš jus mylėjau“ (žr. Jn 15, 12). Mirusio ir prisikėlusio Kristaus mums dovanota brolybė išlaisvina mus iš neigiamų egoizmo, susiskaldymo, savęs primetimo logikų ir, vardan kasdien atsinaujinančių meilės ir vilties, sugrąžina mus prie pirminio pašaukimo. Prisikėlusysis mums parodė kelią, kuriuo turime eiti kartu su juo, kad pasijustume ir būtume „visi broliai“. (RK / Vatican News)
