Kalinių jubiliejaus Mišios. „Kad nė vienas nepražūtų“
Kalinių jubiliejaus dalyviai – tai pirmiausia kalėjimo bausmes atliekančių asmenų šeimų nariai, kalėjimų darbuotojai, taip pat kunigai, vienuoliai ir pasauliečiai, tarnaujantys kalėjimų sielovadoje įvairiose pasaulio šalyse. Jubiliejaus proga ir keli šimtai kalinių iš Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Čilės kalėjimų gavo leidimą atvykti į Romą ir dalyvauti šio sekmadienio Mišiose Šv. Petro bazilikoje.
Pradėdamas Mišių homiliją popiežius priminė, kad Vilties jubiliejaus pačioje pradžioje – pernai gruodžio 26 d. – popiežius Pranciškus atidarė Šventąsias duris ir Romos kalėjime, tuo pabrėždamas, kad per Jubiliejų švenčiama viltis kalėjimo aplinkoje įgyja nepaprastą reikšmę.
Žinoma, sakė popiežius Leonas XIV, kalėjimas yra sudėtinga aplinka, kurioje net ir geriausi ketinimai gali susidurti su daugybe kliūčių. Tačiau būtent dėl to nereikia pavargti, nusiminti ar atsitraukti, bet reikia eiti į priekį su atkaklumu ir drąsa. Deja, yra žmonių, kurie vis dar nesupranta, kad po kiekvieno nupuolimo reikia sugebėti atsikelti, kad nė vienas žmogus negali būti vertinamas tik pagal savo poelgius ir kad teisingumas visada turi suteikti pasitaisymo ir susitaikinimo galimybę.
Popiežius Leonas priminė ir savo pirmtako Pranciškaus paskelbtoje Jubiliejaus bulėje išreikštą viltį, kad Šventųjų metų proga kaliniams būtų sumažintos bausmės, o kai kuriems ir suteikta amnestija, nes tai padėtų jiems atgauti pasitikėjimą savimi ir visuomene, labiau skatintų reintegraciją. Laisvės kaliniams grąžinimas, priminė popiežius, buvo svarbus Senojo Testamento laikais švenčiamų Jubiliejų dėmuo. Biblinėje tradicijoje Jubiliejus buvo malonės metai, per kuriuos įvairiais būdais žmonėms būdavo suteikiama galimybė pradėti iš naujo.
Popiežius atkreipė dėmesį, kad apie tai mums kalba ir šio sekmadienio Evangelija. Jonas Krikštytojas ragino žmones atsiversti ir simboliškai bristi per Jordano upę, panašiai kaip Jozuės laikais, kai Dievo tauta įžengė į Pažadėtąją žemę.
„Brangieji, – sakė Leonas XIV, – užduotis, kurią Viešpats patiki jums – visiems, kaliniams ir kalėjimų vadovams, – nėra lengva. Tačiau, nepaisant visko, Viešpats nuolat mums kartoja, jog svarbiausia siekti, kad nė vienas nepražūtų (plg. Jn 6, 39) ir kad visi būtų išgelbėti (plg. 1 Tim 2, 4).“
„Kad nė vienas nepražūtų! Kad visi būtų išgelbėti! – baigdamas homiliją pakartojo popiežius. – To nori mūsų Dievas. Tokia yra jo Karalystė.“ (jm / Vatican News)
