Paskutinė Jubiliejaus katechezė: Dievas visada teikia gyvenimą
Pasak jo, Kūdikėlis Jėzus mums atskleidžia, kad Dievas per gailestingumo įsčias nuolatos gimdo naują gyvenimą. Jis ne grasina, o atleidžia. Prieš katechezę buvo perskaitytos apaštalo Pauliaus laiško romiečiams eilutės:
„Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina gimdymo skausmuose. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įvaikinimo ir mūsų kūno atpirkimo. Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai (Rom 8, 22–24)“.
Baigiasi, anot Leono, praėjusį sausio mėnesį jo pirmtako Pranciškaus pradėtos jubiliejinės katechezės apie viltį, tačiau pati Šventųjų Metų dovanota viltis nesibaigia, mes buvome ir liksime vilties piligrimai. „Esame išgelbėti viltimi“, – tvirtina apaštalas Paulius.
„Be vilties esame mirę. Su viltimi – gimstame. Viltis teikia gyvenimą. Viltis yra teologinė dorybė – Dievo jėga, ir ji teikia gyvybę, o ne žudo, ji gimdo ir atgaivina. Tokia yra tikroji jėga. Tai, kas grasina ir žudo, nėra jėga: tai yra despotizmas, agresyvi baimė, blogis, kuris nieko negimdo. Dievo jėga gimdo. Todėl galiausiai norėčiau jums pasakyti: viltis reiškia gimdyti“, – sakė popiežius.
Visa kūrinija dejuoja ir kenčia gimdymo skausmus: šis stiprus apaštalo Pauliaus vaizdinys, anot popiežiaus, padeda išgirsti žemės ir vargšų šauksmą, įtraukti šį skundą į savo maldą. Daug galingųjų šio šauksmo negirdi: žemės turtai yra sutelkti į labai mažo skaičiaus rankas, o tai yra neteisinga, dažnai nenorinčių įsiklausyti į žemės ir vargšų dejones. Dievas kūrinijos turtus skyrė visiems, kad visi jais dalytųsi. Mūsų užduotis yra gimdyti, o ne apiplėšti.
Tačiau vadovaujantis tikėjimu žemės ir vargšų skausmas yra gimdymo skausmas. Dievas visada gimdo, teikia gyvenimą, Dievas vis dar kuria ir per viltį mes galime kurti kartu su juo. Istorija – Dievo ir tų, kurie juo viliasi, rankose. Yra ne tik vagiančių, bet ir gimdančių.
Jei krikščioniška malda yra tokia giliai marijinė, tai todėl, kad Marija iš Nazareto yra viena iš mūsų gimdanti, teikianti gyvenimą, pažymėjo Leonas. Dievas ją padarė vaisingą ir atėjo pas mus su jos bruožais, kaip ir kiekvienas į savo motiną panašus vaikas. Ji yra Dievo ir mūsų Motina.
„Mūsų viltis“ – sakome maldoje Salve Regina. Ji panaši į Sūnų, o Sūnus panašus į ją. Ir mes panašūs į šią Motiną, kuri Dievo Žodžiui suteikė veidą, kūną, balsą. Mes panašūs į ją, nes taip pat galime gimdyti Dievo Žodį čia, žemėje, ir skundą, kurį girdime, paversti gimdymu. Jėzus nori gimti dar kartą: mes galime jam suteikti kūną ir balsą. Štai gimimas, kurio laukia kūrinija.
Viltis reiškia gimdyti. Viltis reiškia matyti, kad šis pasaulis tampa Dievo pasauliu: jame Dievas, žmonės ir visi kūriniai vėl yra kartu, sode-mieste, naujojoje Jeruzalėje.
„Marija, mūsų viltie, visada lydėk mūsiškę tikėjimo ir vilties piligrimystę“, – meldė popiežius paskutiniojoje 2025 metų Jubiliejaus katechezėje. (RK / Vatican News)
