Popiežius Libane: savęs dovanojimas visus praturtina ir veda prie Dievo
Popiežius susitikimo metu išklausė Libano Bažnyčios atstovų, įskaitant Beirute reziduojančio armėnų patriarcho, kunigo, katechetės, kalėjimo kapeliono ir sielovados darbuotojos liudijimus apie Bažnyčios darbuotojų dedamas pastangas sunkmečiu, pagilintu karo pasekmių ir karo migrantų Libane, dalytis su vargstančiais gyventojais ir stokojančiais pabėgėliais. Po bendros maldos su patriarchais, vyskupais, kunigais, pašvęstaisiais ir sielovados darbuotojais, popiežius palaimino Tele Lumiére ir Noursat statysimo Taikos miesto kertinį akmenį ir pasakė homiliją atsiliepdamas tiek į liudijimuose išsakytas mintis, tiek į Evangelijos skaitinį apie nukryžiuoto Jėzaus susitikimą su motina Marija ir mokiniu šv. Jonu.
„Jūsų liudijimai mums sako, kad šie jūsų žodžiai buvo ištarti ne veltui. Jie buvo gerai įvertinti ir įgyvendinti, nes Libane atkakliai toliau kuriama meilės bendrystė“, – patikino popiežius Leonas linkėdamas, kad Libano krikščionių bendruomenė visada atrastų šio atkaklumo pagrindą. Pasak Leono, jį simbolizuoja tyli grota, kurioje šv. Šarbelis, XIX a. gyvenęs maronitų vienuolis, meldėsi prie Dievo Motinos atvaizdo, ir pati Harisos Dievo Motinos šventovė, kurią jis pavadino visos libaniečių tautos vienybės simboliu.
„Buvimas su Marija prie Jėzaus Kryžiaus mūsų maldai – šiam širdis sujungiančiam nematom tiltui – suteikia stiprybės toliau viltis ir dirbti, net tada, kai aplink mus girdisi ginklų garsas ir kasdienio gyvenimo buitiniai poreikiai tampa iššūkiu“, – sakė popiežius. Leonas kvietė tvirtai laikytis tikėjimo inkaro, kuris yra šios jo kelionės į Libaną logotipe. Primindamas popiežiaus Pranciškaus pamėgtą įvaizdį popiežius sakė: „Mūsų tikėjimas yra inkaras danguje. Savo gyvenimą pririšome prie dangaus. Ką turime daryti? Tvirtai įsikibus laikyti lyną. Šitaip žengiame pirmyn, būdami tikri, kad mūsų gyvenimas pririštas prie dangaus, prie kranto į kurį atkeliausime. Jei trokštame kurti taiką, – tęsė Leonas XIV, – išmetę inkarą į dangų ir tvirtai apsisprendę už šią kryptį galėsime mylėti be baimės netekti dalykų, kurie praeina, ir duoti be saiko“.
Popiežius paminėjo vieno iš liudijusių kunigų pasakojimą apie savo kaime aukų dėžutėje tarp libaniečių tikinčiųjų aukų surastą monetą iš Sirijos – greičiausiai karo pabėgėlės ar pabėgėlio, ir gal net ne krikščionio, o musulmono auką. „Tai svarbus momentas. Jis mums primena, kad kiekvienas iš mūsų gali meilėje kažką duoti ir gauti, ir kad savęs dovanojimas artimui visus praturtina ir veda prie Dievo“. (SAK / VaticanNews)
