Popiežius Libane: šv. Šarbelis moko, kad nėra taikos be širdžių atsivertimo
Popiežius prašė libaniečių katalikų visuomet branginti šv. Šarbelio palikimą. Nors jis nepaliko jokių raštų, gyveno tyliai nuo visų pasislėpęs, tačiau garsas apie jį yra pasklidęs po visą pasaulį. Popiežius patikino, kad šventojo radikalus, tačiau nuolankus tvirtumas yra žinia visiems krikščionims. Šventoji Dvasia jį suformavo taip, kad gyvenančius be Dievo mokytų, kaip melstis, pasinėrusius į pasaulio triukšmą – kaip atrasti tylą, gyvenančius demonstratyviai – kuklaus gyvenimo, siekiančius turtų – kaip gyventi neturtu. Visi šie elgesio būdai yra priešingi vyraujančiai kultūrai, bet būtent todėl jie mus kaip žavi tyras vanduo einančius per dykumas.
Šv. Šarbelis ypač vyskupams ir visiems įšventintiesiems primena pašaukimo evangelinius reikalavimus, pažymėjo popiežius Leonas paminėdamas dar vieną pamatinį maronitų šventojo paveldo aspektą – užtarimą. Jis nesiliaudamas užtaria mus Dievo Tėvo, viso gėrio ir visų malonių akivaizdoje. Po jo mirties XIX a. pabaigoje šv. Šabelio dvasinio užtarimo darbų skaičius didėjo ir pavirto tarsi malonių upe, pažymėjo popiežius.
Popiežius savo kalboje pavedė šv. Šarbelio užtarimui Bažnyčios, Libano ir pasaulio poreikius. „Bažnyčiai, – sakė Leonas XIV, – prašome bendrystės ir vienybės, pradedant šeimomis, kurios yra mažosios namų Bažnyčios, parapijomis ir vyskupijomis, ir baigiant visuotine Bažnyčia. Pasauliui prašome taikos. Mes ypač šaukiamės taikos Libanui ir visam Artimųjų Rytų regionui. Tačiau gerai žinome – to mus mokė šv. Šarbelis – kad nėra taikos be širdžių atsivertimo. Tepadeda mums šv. Šarbelis atsigręžti į Dievą ir prašyti atsivertimo malonės mums visiems“.
Pavedęs Libaną ir jo žmones šv. Šarbelio globai, popiežius dėkojo Dievui už šv. Šarbelio dovaną ir libaniečiams už jo atminimo puoselėjimą. „Toliau vaikščiokite Viešpaties šviesoje!“ – ragino Leonas.
Šv. Marono – Libano maronitų Bažnyčios tėvo, mirusio V a. – 1 200 m. aukštyje esantis vienuolynas, kuriame daug metų gyveno ir mirė šv. Šarbelis, yra už maždaug 40 km nuo Beiruto. Popiežius iš Beiruto ir atgal važiavo automobiliu, nukeliaudamas per 80 km, taip pat kalnų keliais. Jį visose pakelės gyvenvietėse lydėjo pasveikinti išėjusios labai gausios minios tikinčiųjų, daugelis jų su šv. Šarbelio atvaizdu rankose. (SAK / VaticanNews)
