Popiežius priėmė žuvusiųjų per gaisrą Šveicarijoje artimuosius

„Ką galima pasakyti tokiomis akimirkomis? Ką reiškia tokie įvykiai? Kur rasti paguodą, atitinkančią tai, ką jūs jaučiate, paguodą, kuri nebūtų tušti ir paviršutiniški žodžiai, bet pasiektų širdies gilumą ir atgaivintų viltį? Broliai ir seserys, – kalbėjo popiežius, – tėra tik vienas tinkamas žodis – tai Dievo Sūnaus žodžiai ant kryžiaus, kai jis kentėdamas šaukė Tėvui: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ (Mt 27, 46). Ir Tėvas atsakė į Sūnaus maldą po trijų dienų tylos. Bet koks tai buvo atsakymas! Jėzus šlovingai prisikėlė ir gyvena amžinai Velykų džiaugsme ir šviesoje.“

Popiežius sakė nemokąs paaiškinti, kodėl toks nepakeliamai sunkus išmėginimas teko ketvirtadienio ryto audiencijoje priimtų žmonių artimiesiems. Jis supranta, kad ir ką jis šią akimirką sakytų, jo žodžiai būtų bejėgiai. „Tačiau, – tęsė Leonas XIV, – Petro įpėdinis, su kuriuo šiandien susitinkate, jums tvirtai sako: jūsų viltis nėra tuščia, nes Kristus tikrai prisikėlė! Niekas niekada negalės atskirti jūsų nuo Kristaus meilės, taip pat ir jūsų artimųjų, kurių netekote. Tikėjimas apšviečia tamsius ir skausmingus mūsų gyvenimo momentus skaisčios šviesos spinduliu, kuris padeda mums drąsiai tęsti kelionę. Jėzus eina pirma mūsų šiuo mirties ir prisikėlimo keliu, reikalaujančiu kantrybės ir ištvermės. Jam nesvetima tai, ką jūs išgyvenate. Jis neša šią skausmo naštą kartu su jumis. Taip pat ir visa Bažnyčia neša ją kartu su jumis. Būkite tikri, kad visi – ir aš asmeniškai – meldžiamės už jūsų mirusių artimųjų amžinąjį atilsį, už visus jūsų kenčiančius artimuosius ir už jus pačius. Visus jus lydime su švelnumu ir meile.“ (jm / Vatican News)