Popiežius pašvęstiesiems: su Kristaus meile perkeisti širdis
Viešpaties paaukojimo šventė minima praėjus keturiasdešimčiai dienų nuo Jėzaus gimimo. Šią dieną Juozapas ir Marija Jėzų pristatė šventykloje apeigoms, kad būtų įvykdyta tai, kas numatyta įstatyme. Tačiau popiežius Leonas žvakių laiminimo ir uždegimo metu patikino, kad iš tiesų Jėzus per paaukojimo apeigas ėjo susitikti su Dievo tauta, kuri su didžiu tikėjimu laukė jo atėjimo. Šventosios Dvasios vedami į šventyklą atėjo šventieji budėtojai Simeonas ir Ona, kurie atpažino Viešpatį ir su džiaugsmu jį išpažino. Ir mes, anot popiežiaus, vedami Šventosios Dvasios einame į Dievo namus susitikti su Kristumi. Mes jį atrasime ir jį atpažinsime iš duonos laužymo laukdami, kad jis ateitų ir apsireikštų šlovėje.
Palaiminęs degančias žvakes popiežius vedė procesiją į Šv. Petro baziliką, melsdamas Dievą, jog išklausytų savo tautos maldas ir vestų ją gerumo keliu, kad ji išvystų amžinąją šviesą. Mišių homilijoje popiežius dėkojo Viešpačiui ir pašvęstiesiems už jų liudijimą bei drąsino būti taikos ir vilties ženklu ten, kur Apvaizda juos siunčia. „Per įsipareigojimą iš arti sekti Kristumi ir dalyvavimą jo „susinaikinime“, kad gyventumėte pagal jo dvasią, galite su laisve tų, kurie myli ir be saiko atleidžia, parodyti pasauliui kelią, leidžiantį įveikti konfliktus ir sėti brolybės sėklas“, – pastebėjo jis.
Popiežius atkreipė dėmesį, jog šventės Mišių Evangelijoje pristatomas dviejų meilės krypčių susitikimas: Dievo, kuris ateina žmogaus gelbėti, ir žmogaus, kuris su budriu tikėjimu laukia jo atėjimo. Dievo veikime nėra jokios prievartos, o tik nuginkluojanti jo neginkluoto visko dovanojimo veltui galia. Iš kitos pusės yra žmonijos judesys – per Simeono ir Onos veiksmus liudijamas Izraelio tautos pašaukimas – ilgoje išganymo istorijoje, kurią lydi vienas vienintelis troškimas: atkurti visišką kūrinio bendrystę su savo Kūrėju. Tokiu būdu šviesos Šaltinis save pasiūlo kaip šviesą pasauliui; Amžinasis atiduoda save laikinumui su tokiu nuolankumu, kad lieka beveik nepastebėtas, pažymėjo Leonas.
Kreipdamasis į pašvęstuosius jų šventės dieną popiežius patikino, jog Bažnyčia prašo, kad jie būtų pranašai: pasiuntiniai ir pasiuntinės, skelbiantys Viešpaties atėjimą ir parengiantys jam kelią, kad Kristus, kuris ir šiandien yra tarp žmonių, galėtų perkeisti ir nuskaistinti širdis savo meile, malone ir gailestingumu. Popiežius ragino vienuolius, vienuoles ir visus pašvęstojo gyvenimo asmenis ypač kliautis savo kongregacijų steigėjais, palikusiais nepaprastų pavyzdžių, kaip gyventi šiuo siuntimu. Pašvęstasis gyvenimas, pastebėjo popiežius, atsisakydamas praeinančių dalykų moko, kad nuoširdus rūpinamasis žmogiškąja tikrove yra neatskiriamas nuo meilingos vilties, sudėtos į amžinus dalykus, jau šiame gyvenime pasirinktus kaip vienintelis galutinis tikslas, galintis apšviesti visa kita. (SAK / VaticanNews)
