Leonas XIV. Sportas – gyvenimo ir talento mokykla
Popiežius taip pat sveikino Šventojo Sosto Kultūros ir ugdymo dikasterijos pareigūnus bei „Athletica Vaticana“ narius, parengusius ketvirtadienio audienciją, dalyvavusius įvairiose olimpinių žaidynių ar gretutinių renginių iniciatyvose.
„Ačiū už tai, ką liudijote. Sportas, kai jis išgyvenamas nuoširdžiai, nėra vien rezultatai: tai kalbos forma, pasakojimas, sudarytas iš gestų, pastangų, lūkesčių, kritimų ir naujų pradžių. Olimpinių žaidynių metu matėme ne tik judančius kūnus, bet ir istorijas – aukojimosi, drausmės, atkaklumo istorijas“, – kalbėjo Leonas. Pasak jo, ypač parolimpinėse varžybose buvo galima pamatyti, kaip riba gali tapti apreiškimo vieta: ne vien tuo, kas trukdo žmogui, bet ir tuo, kas gali būti transformuota, paversta naujomis savybėmis.
„Jūs, sportininkai, tapote biografijomis, kurios įkvepia daugybę žmonių“, – pridūrė Šventasis Tėvas. Antra, sportininkų rikiuotė, anot jo, primena, jog niekas nelaimi vienas. Už kiekvienos pergalės stovi daugybė žmonių – nuo šeimos narių iki komandų, ir, žinoma, daugybė treniruočių dienų, kai reikėjo atlaikyti spaudimą ir vienatvę. Bet dažnai būtent tokiais momentais Dievas apsireiškia, kaip gieda psalmininkas: „Tu leidai man išlikti laisvam, ir mano kojos nepaslydo“ (žr. Ps 17, 37).
Sportas, pridūrė Leonas, brandina mūsų charakterį, reikalauja tvirto dvasingumo ir yra vaisinga ugdymo forma. Sportas moko pažinti savo kūną be jo garbinimo, valdyti emocijas, varžytis neprarandant brolybės jausmo, priimti pralaimėjimą be nevilties ir pergalę be arogancijos.
Kartu su kūnu lavindamas ir protą, sportas yra autentiškas tada, kai išlieka žmogiškas – kai lieka ištikimas savo pirminiam pašaukimui: būti gyvenimo ir talento mokykla. Mokykla, kurioje išmokstama, jog tikrasis sėkmės matas yra santykių kokybė: ne apdovanojimų skaičius, o abipusė pagarba, džiaugsmas, kuriuo dalijamasi.
Tai, pabrėžė Leonas XIV, yra „apstus gyvenimas“, apie kurį kalba Evangelija (žr. Jn 10, 10). Pilnas gyvenimas, kuriame nestinga prasmės, kuriame kūnas harmoningai siejasi su dvasia. Dėl šios priežasties savo laiško, paskelbto olimpinių ir parolimpinių žaidynių išvakarėse, pavadinimui jis parinko būtent tokį – „Apstus gyvenimas“ – evangelinį posakį.
„Sportas turi ir gali tapti susitikimo erdve“, – sakė popiežius. Tai, pasak jo, svarbus aspektas tuo metu, kai tiek daug poliarizacijos, o varžymasis ir konfliktai virsta griaunančiais karais. „Ne jėgos rodymas, o santykio praktika. Šių žaidynių proga norėjau priminti olimpinių paliaubų vertę“, – papildė Leonas, pasak kurio, sportas taip pat liudija, jog taika yra ne retorinė, o realistiška pranašystė.
Gerai žinome, pažymi Šventasis Tėvas, kad sporte yra ir pagundų: pasiekti rezultatą bet kokia kaina, net ir pasitelkiant dopingą. Taip pat pelno siekis, kuris paverčia žaidimą rinka, o sportininką – garsenybe. Arba iki įvaizdžio ar skaičiaus sportininką redukuojantis šou. „Jūsų liudijimas stojant prieš šias tendencijas yra esminis“, – sakė Leonas. (RK / Vatican News)
